Parodymai

Jaučiuosi kažaip teigiamai.
Jau kurį laiką negaliu atsikratyti šito jausmo, jis mane persekioja, sakyčiau.
Imu sau ir pagalvoju, dėl ko galėčiau šiek tiek save pagraužti, iš lietuviško solidarumo, bet o ne, pagalvojimas neveikia.
Gal man nuo pečių nukrito sunki prievolė jus kankinti savo laimėmis, gal jūs staiga pamanėte, kad Ievai gal ne taip ir gerai sekasi? O, susimildami, pagalvokite taip. Nes tai būtų taip gražu iš jūsų pusės.
Tik nepradėkite kišti nosies ne į savo reikalus.
Nes tada paaiškėtų, kad viskas - žiauri apgaulė, o aš kiekvieną dieną slepiu savo laimę, užsiiminėju kontrabanda. Pervežinėju nelegalius džiaugsmus. Nes joks normalus žmogus turbūt kai kuriais dalykais nesidžiaugtų.
O aš džiaugiuosi.
Ir stengiuosi tai kuo geriau nuslėpti.
Išeinu dar vienų atostogų rugpjūtį. O gal... o gal pasilikti gruodžiui? Vaje, kaip būtų smagu paatostogaut, kai jūs visi per šalčius kiūtinsit į darbus ir mokslus... Et. Jei ką, tiesiog pasiimsiu neapmokamų.
Tiems, kurie domaujatės mano kriminalinėmis naujienomis: policijos komisariate aš jau papratau lankytis, žinau, kur geriausia pasistatyt mašiną, užbėgu karts nuo karto, ta prasme... kviečiasi.
Praeitą kartą man parodė manojo nusikaltėlio rašinėlį, nuotraukas. Nu ar pasakysit, kad neįdomu? Žiauriai. Iš nuotraukos atrodo dvylikos. Yra penkiolikos. Mano kompiuterį pardavė už 200 lt, nusipirko traškučių ir sausainių, kitų smulkmenų (įtariu, liaudyje žinomų kaip alus).Visa kita išmetė į konteinerį. T.y., pasak jo, ...ir kažkokią knygą. Žodžiu, Irvingą konteinerin išmetė. Mielas vaikas.