Įrašas apie uogienes, skirtas B.

Jeigu ką, tai dėl šito įrašo visiškai kalta B. Taigi zyzimu mane paveikti galima. Pasigailėtina.Mano pačios ginklu...
Tikriausiai tai visi labai norit pasidžiaugt, kad man atostogos baigės. Ha. O vat ir nu ir kas. Visai man šiandien fainai darbe.
Antras dalykas, dėl ko tas fainumas yra, tai kad rytoj mano mylimiausias mėnesis po gegužės - rugsėjis.
Ir man vis dar JAU NEBEREIKIA į mokyklą.
Vis dar JAU NEBEREIKIA į universitetą.
Aš vis dar KLAIKIAI įsimylėjus.
Apskritai tai šiandien pradėjau skaičiuot asmenis, kurie su manim nebekalba. Truputį čia aš kažko nesuprantu. Nes nu juk mintį, kad aš galiu kam nors nebepatikti, atmetam iš karto (tiem kam nepatinku, tai nepatinku nuo pat pradžių ir tai labai gerai matosi).
Tai vat man keista. Bet tiek to, jums taigi sunkus laikas, artėja rudeninė depresija, tai manykim suprasime jus ir pateisinsim.
O jau depresuot tai jūs surandat dėl ko, oi kaip surandat. Dėl bedarbystės, dėl nelaimingos meilės, mokslų. Nu TARKIM. Bet jau kai dėl tos besibaigiančios vasaros pradedat... jau sugalvotumėt ką padoresnio. Aš, asmeniškai, tai depresuoju dėl kuo rimčiausių dalykų, pavyzdžiui:

• Kai įklimpstu į finansinę duobę. Griovių, net sakyčiau, tokių man pasitaikydavo;
• Dėl grėsmės mano ir maniškių sveikatai - kokio neaiškaus kojos skausmo, nutirpusio piršto ar spuogo ant lūpos;
• Kai per ilgai nematau savo vyro - šita gal irgi nelabai padori depresija, bet padarysim išimtį, nes aš taip sakau;
• Dar yra tokia nedidelė tikimybė depresijos, kai bute įjungs šildymą.

Bet tai tik va tiek. Jokių ten nereikšmingų smulkmenų. Užtat kad aš visada stengiuosi įžvelgti teigiamą pusę, iš serijos - žiauriai nėra pinigų - užtat nėra nepageidaujamų kilogramų. Nu nes iš ko vargšeliam daugintis?
Sakau šiandien mamai, ar yra uogienės ten pas jus namie. Sako, aha, va kaip tik maximoj aš, paimsiu. Žodžiu jo, reikės važiuot pas močiutę, nes matosi nyksta vakavimo tradicijos po mūsų saule. Ten tai turi būt tikros uogienės. Jei sužinosiu, kad močiutė irgi prikišo kameras britkių šaldytų uogų su cukrum, tai jomajo - būsiu pikta.
Nes aš noriu normalios senoviškos uogienės, kad ant savo avižų galėčiau užsidėti. Tokios, pavyzdžiui, su slyvukėm, ir kad kai atidarai dangtelį, nuo viršaus tokį mažą pelėsiuką reiktų nuimti. Haha. Nostalgija.
Kas dėl mamos,tai aš taip ir maniau, kad jai vampyrai patiks. Ir labai griežtai nesiginčysiu, kad turėjau mintį, kaip gaut paskutinę tų saulėtekių -prieblandų -saulėlydžių knygą - duot mamai pirmas tris.
Jau šiandien skambino iš knygyno. Dairosi mat.
Aš esu sumani mergaitė.