2010 Rugp. 29

Kad jį kur (pms).

Negaliu atsistebėti, kiekvienąkart. Kaip mane palaužia pms. Kažkas tokio.
Šiandien ryte mane pažadino skambutis į duris, bet aišku, kad nesikėliau iš miegų ir nėjau rakinti durų, ypač kai svečias skambteli tik vieną apgailėtiną kartą. Bet taip ir jaučiau, kad kurjeris šaukimą į teismą atnešė. Paskui radau pašto dėžutėj lapuką. Reikia paskambinti, ir pristatys, kai būsiu. Gerai dar kad į paštą nereiks kulniuoti.
Kai pagalvoji, tai jei jau aš nukentėjusioji, tai gal galėtų jie labiau rūpintis mano patogumais, arba išvis apsieiti be mano dalyvavimo tame cirke. Bergždžias reikalas. TAČIAU man smagu, kad tam niekšeliui grobis iš mano mašinos nebuvo pats saldžiausias ir nors šiek tiek jau atsirūgo.
Bet dėl tokio menko nieko nuotaika lyg ir nesugestų. Aš apsiverkiau dėl labai žemiško dalyko. Pinigų.
Tiesą sakant vėliau jie atėjo. Ir dabar sau guli virtuvėj ant stalo, o aš nenoriu net pažiūrėti į juos. Matyt esu įsižeidusi, kodėl jie su manim neužsiima ilgalaikiais santykiais.
Ir man labai sunku, kai mama dėl manęs jaudinasi. Bet jo, šįryt šiek tiek nepažinau savęs veidrody.
Tikiuosi rytoj šitos pms'inės nesąmonės jau bus pasibaigę, aš pabusiu linksma, laiminga ir nagla, kaip kad visados, kaip ir turi būti.

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą