Tik dabar baigiau tvarkytis su visom pūslėm ant kojų, bet į batelius autis kokį porą dienelių mažiausiai norėsis. Jei jau Vilniaus centre basa klaidžiojau, tai vadinas niekšės basutės savo padarė.
"Žiūrėk, o kodėl Ieva taip kreivai į kalną lipa?"
"Užtat, kad su aukštakulniais"
Ei, bet užtat galiu pasidžiaugt ir pasididžiuot, kad neapsivėmiau eilinįkart kelionėj, nors ekstremaliai baltos spalvos veideliu riedėjau link Ignalinos "smagiaisiais" kalneliais.
O tada buvo ežerai, sentimentai, nerealus tetos maistas,visi gerieji dalykai, išskyrus tai, kad toliau tęsėsi nenormaliai mažo miegojimo savaitė.
Tačiau iš viso kolektyvo tik mums su šunyte ryt nereikia į darbą, ir tai yra labai guodžianti aplinkybė.
Kas dar...
Antrąkart šią savaitę buvau sostinėj,sėdėjau ir plepėjau senamiesčio kavinukėj, kas man visada saldžiau už morenginius pyragaičius yra. Gražu iki saldumo, vadinasi.
Ar man vaidenasi, ar dar buvau ir katedroj mišių pabaigai?
Be kita ko malėmės dviračių maratone, ir visai smagu - nes toks beatodairiškas mano tėčio atsidavimas tam mynimo sportui nejučia įtraukia į pakilią nuotaiką.
Paskui pro miglą pamenu, kad kažkas iš mūsų dar kapanojosi ant piliakalnių Kernavėj, bet aš jau tą kažkada dariau, ir apskritai kapituliavau radus vietą mašinoj išsitiesti gulimoj padėty, o mane pakėlė tik gera porcija ledų.
Ežerai man visada buvo kažkas tokio... Dar laukia truputis jūros šiemet ir bus TOBULA.
P.s: Tėtis pripildė mano šaldytuvą maisto, dėl ko aš būsiu laiminga visą savaitę, nes grįžau pas eilinę sąskaitų krūvą.Vuhū!
Jei jums ryt į darbą, tai jūsų labui tikiuosi esat bent šiek tiek daugiau pailsėję nei aš. Haha.
P.s ne į temą: O aš būnu tokia neraliai laiminga ir dėkinga, kai mielasis kartais pildo mano mažas moteriškas užgaidas. Miau.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą