Jau geriau aš jums nepasakosiu, kokia aš šiandien LAIMINGA. Gal ir gerai, kai pagalvoji, laiminga taigi būti šimtąkart smagiau nei atvirščiai.
Auč kaip smagu.
Bet tada ne apie tai. Geriau apie erzinančius dalykus, kurie pasitaiko net tada, kai būni tokios palaimingos būsenos.
Sugalvojau prisipūsti padangas degalinėj. Aš visada stengiuos pataikyti, kad nieko nebūtų prie aparato. Anąkart net pamiršau ketvirtą padangą pripūst iš to skubėjimo.Šiandien tos klaidos nepadariau, bet aišku nespėjau apsisukt - pririedėjo automobilis, o iš jo - kaipgi kitaip - išlipo vyras (nu nes taigi jis vyras!) man padėt. Oi ne, aš tikrai ne iš tų, kur sako, kad viską pačios gali, ir jei man kada nuleis padangą -tpfu tpfu tpfu - aš tikrai neatsisakysiu vyrų pagalbos, nes dar turiu sveiko proto. TAČIAU padangas pūsti man visai smagu. Nu nes kažkaip faina. BET TAI NE. Čia kaip močiutė per balių prie stalo. Nori cepelino? Ne. Tai gal nori cepelino? NE. O cepelino nenori? NEEE.
Taip ir ponulis negirdėjo mano atsakymo, kai paklausė, ar reikia pagalbos. Atėmė iš manęs laiduką su oru, ir, kol stovėjau patempus lūpą, dar ten man aiškino visokius dalykus, o kad aš PATI ŽINAU, kad ta mano dešinė padanga kitokia, kad minkštesnė...
Ką ir bekalbėt. Sugadino man žmogus visą degalinės malonumą.Bet aš šiandien kadangi esu labai laiminga, tai ilgai dėl to nesinervinsiu.
Miaaaaaaau.
P.s. : Nu ar negalėjo tas uraganas pora medžių daugiau man iš kiemo nurauti??? Nelabai ką pašviesėjo, turiu pasakyt.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą