Sapnavau

Ir vis dėlto karštis daro savo. Vakar apskritai buvo aukštos įtampos diena. Karštis, trylikta, penktadienis. Kai važiavau į darbą, mintyse sau kartojau, kad, žinant mano asmenybės polinkį į įvairiausius įvykius, reikia stengtis neįklimpti į naujus nuotykius. Ir beveik pasisekė.Nes ten keletas mažutėlaičių nutikimų šen ar ten, juk nesiskaito.
Užtat vakare labai skaudėjo galvą. Pasirinkau tabletę ir miegą kaip išsigelbėjimą, o tada jau mano galvoje visas susikaupęs karštis sprogo doze siaubo filmų, t.y. sapnų. Ar žinot jausmą, kad pabudus net sunku patikėti, kad sapnavai, o ne išgyvenai tragediją iš tikrųjų? Šįkart mano siaubai buvo apie pinigus. DAUG PINIGŲ. Dar kiek pamenu, mane sapne užpuolė, o galiausiai dar ir gavau šoką nuo neįtikėtinai stipraus pasiutimo, pamačius vieną personą tokiam amplua, kad na, žinote, to jau buvo per daug.
Gerai, kad šitas baisybes atpirko džiaugsmingas potyris, kad tie košmarai ne iš mano gyvenimo.
Ir užtat aš šiandien laiminga. Neduosiu niekam man sugadinti nuotaikos. Nenoriu gilintis į niekieno reikalus, tik į savo, man labai reikalingas saviterapijos laikas ir viena kita lengvos iškrovos diena. Renkuosi lengvą maistą ir lengvas mintis.  Kaip žinodama, dar ir Cosmo vakar nusipirkau.
Virtuvės spintelėj dar radau Puercho arbatos, o lovą išpurškiau savo nerealiuoju gobeleno valikliu -aš gal ir dirbu, bet esu vienintelė savo namų šeimininkė, ir tokie atradimai praskaidrina man dieną.
Kartais visai smagu nežinoti, kurlink tave nuves ši diena. Man patinka šeštadieniai.
Dar reikėtų išsiaiškinti, ar mielasis šiandien su manim iš tikrųjų šnekasi. Ar tik šiek tiek.
Miau.