Kai pabundi ir pagalvoji Murrr o ne Rrrr.

Šiandien aš eisiu...į bažnyčią su mama. Mišios bus močiutei. Apie močiutę. Už močiutę. Na, iš serijos.
Sako mama, ar nori?
Tai o aš žinau, kad nei mes ten norim, nei ką.
Užtat močiutė nori.Čia tai faktas.
Taigi šiandien jaučiuosi valdoma aukštesnių jėgų. Močiute, man vis dar patinka Tavo norus pildyti, nors nežinau,kiek juose realios prasmės.
O kadangi po mišių labai plačiai paskleisiu žinią, kad buvau tose mišiose, tai bus pamaloninimas visokeriopas Tau.
Ir danguje yra auditorija, kuriai gali visada pasigirti, kad anūkė eina į mišias už savo močiutę, ir kad mėtant nereikalingus daiktus nuslėpė nuo mamos vieną porą močiutės žieminių batų atminimui....
O už tai močiutė man panaikins tą nelemtą spuogą ant lūpos... NOT. Daug noriu.
-------------------
Dar turiu išgerti kavos lygiai ketvirtą valandą. Tada liks tik viena vienutėlė nepilna valanda darbe iki savaitgalio, per kurią spausdinsiuos ataskaitas ir dėliosiuos popierius.
O tada vairuosiu ne namo,o pas mamą, ir net žinau, kad mama man turi atidėjus vištos kulšelę.
Man patinka žinoti, kas bus.
Pavyzdžiui, vakar prieš užmigdama žinojau, kad rytas bus šviesus ir mielas. O tokio jau kokias dvi dienas kažkaip netyčia nebuvo.
Šiandien pabudau ir pagavojau Murrr o ne Rrrr.