Paieškomi 1000 W.

Šeštadienis.
Šiandien man parašė B., o aš supratau, kad jinai yra ta draugė, kuri man dabar yra reikalinga, o atrodo buvo metams prapuolus.
Nenoriu net pagalvoti, kaip gali mano gyvenimas apsiversti, kiek dar kartų, kaip tai slegia, bet kartu užveda.
Vakar iš tėčio parsinešiau seną elektrinį virdulį, kuris turėtų irgi netikti ten, kur šiuo metu labai reikia virdulio, nes yra 2000 W galios, o man reikia 1000 W. Kitaip išmuša saugiklius.
Kadangi virdulys buvo pakankamai užkalkėjęs, užviriau vietoj vandens actą. Labai puikiai padeda. Suveikė. Pagalvojau, kaip keista, kad jau turiu kažkokios keistos patirties, kuri štai kartais išlenda pačiose netikėčiausiose situacijose ir primena, kad jau esi nebe tokia jauna.
Paskui valandą vėdinau actą iš buto. Prisikvėpavau acto garų, o mano patirtis tiek dar nesiekia, kad žinočiau, kas nuo to būna.
Ar minėjau, kad paskutiniu metu valgiau daug pieno produktų, nes mano organizmas jų tiesiog prašėsi.
Užtat dabar norisi grūdinių produktų. Ta prasme, duonos. Jau iš tokių norų tai nieko gero nelauk.
Vėl skaitau Murakami, ir jis šįkart labai pataikė į mano egzistencinių svarstymų laikotarpį, šlovė popsinei literatūrai. Murakamis yra toks išgrynintas popsas, kartais net juokinga iki kokio lygio.
Visą rytą blaškiausi, nežinodama, kas darosi, bet spėjau sugalvoti, ko man reikia šiam vakarui. Dabar esu patenkina kaip narkomanas, susiskambinęs su tiekėju dėl dozės. Na, aišku, aš tik įsivaizduoju, kaip jaučiasi narkomanas, susiskambinęs dėl dozės.
O dar, aš tikrai nemėgstu menininkų, jaučiu, kad net esu jiems alergiška. Aišku, čia tikriausiai todėl, kad širdyje, deja, esu kaunietiška fyfa, ir nesuprantu nieko apie gyvenimą. Praktiškai jums turėtų būti gėda, kad skaitot tokio nereikšmingo asmens blog'ą. Nereikšmingo, nesusireikšminusio - juk vienodai blogai.
P.s.: o kas man įrodys, kad mėlynos spalvos maistas nėra menas? Ha???