Paranojikė.

Dabar tik supratau, kodėl man taip šalta su mylimu vyru miegot buvo. Aklinai uždariau langą, o vistiek buvo vėsu. Pasirodo virtuvėj plačiai atvertas langas ventiliavo visą butą.
Na, belieka nesusirgt.
Pamišęs savaitgalis buvo, sakau jums. Prakūkčiojau penktadienio naktį, nes tikrai girdėjau kažką krebždant. O tai reiškia pelę. O tai reiškia visuotinį aliarmą, sukilusią ant kojų gelbėtojų komandą, lašinių kvapą (fufu)  koridoriuj, spąstus ir apskritai, drebėjau aš dėl tos pelės visą rytą, kaip vaiduoklis slankiojau po namus, kol nesuvažiavo žmonės. Tai jau po šios nakties, kai neradom pelės ( na jis nerado, aš tai jau į spąstus nežiūriu, dar ko) jokios pelės, ir niekas nekrebžda daugiau, tai galima daryt išvadą, kad arba ten kas pas kaimynus krebždėjo, arba rudeniniai lapai lauke, arba jinai patykos, kol liksiu viena, pažeidžiama, ir vėl rami, o tada puls, ir įvarys man infarktą.
Iš kur aš tokia bailė. Nu - iš -kur.
Tačiau pamišusiam savaitgaly buvo puikių dalykų.
Ir pagaliau atkraustėm balkoną iki galo. Ant žiemos.
Ir mano spinta patobulinta.
Ir aš neseniai išleidau vyrą, todėl dabar mane apėmusi tokia melancholija, sakyčiau.
Pusė trijų, o man jau vakaras.
Kavytės?