Nereikšmingas įrašas.

Nors žiemines padangas mašinai apausiu tik pirmadienį, negaliu paneigti, kad šiandien išeidama iš namų jaučiau lengvą džiugesį dėl plikledžio, šlapdribų ir t.t. prognozės. Sakyčiau, keistas dalykas, bet aš viso šito laukiu. Tokio mažyčio adrenalino, tokio atšiaurumo lauke ir jaukumo viduj. Tiesa, Kaunas šiandien kol kas visai neprimena žiemos, jokio plikledžio neradau, tiesiog lyja, o ir vėjo nepajutau tuose 5-iuose žingsniuose iki mašinos ir sekančiuose 5-iuose iki darbo.
Bet nesvarbu. Aš jau jaučiu, kad viskas po truputį vėl keičiasi ir greitu metu kasim sniegą nuo mašinų ir nuo kelio, ir gal net pasigausim slogą. Ir aš nieko nebijau.
Savaitgalį laukia koridorinė talka, kas dievulėliau kaip yra smagu (kas man šiandien, jaučiu giedra prieš pms audrą). 
O štai dar kokia nauda iš vykstančio mini remonto - kadangi tuomet, kai aš būnu darbe, šiomis dienomis pas mane vis užsukama palikti tai vieno tai kito įrankio, uždėti antro dažų sluoksnio ir pan., tai esu priversta palikti butą tvarkingą ir netgi įpratau prieš išeidama pasikloti lovą. Koks gražus įprotis.
Matyt, ką berašyčiau, šis įrašas reikšmingas jau netaps, tai tiek to, taip ir paliksiu.
Nors kam penktadieniais reikalingos reikšmės ir prasmės? Gyvenimas penktadieniais ir taip puikus!