Aš tai padariau! Šventinis sveikinimas skaitytojams.

Pagaliau! Susitvarkiau virtuvę, netgi perėjau keliais su skuduru, kaip, pamenu tą darant mamą iš vaikystės (beje, kas dar nežinote, tai mano sprendimu visam bute grindys yra beveik visiškai baltos, galit įsivaizduot kaip dažnai jas reikia valyti ir blizginti, bet man taip gražu).
Taigi, pasistačiau puodelį kavos ant savo naujai atgimusio virtuvinio stalo. Stalą man parvežė tik vakar, o vakar dalį kulinarinių darbų dariau ant grindų, bet argi tai bėda? Šiandien buvau pasilikusi tik "kelis darbelius" pabaigai - iškepti imbierinius sausainiukus su glajumi ir sutepti vaflius, bet nežinau kokiu būdu tai vėl išvirto į visą dieną juodo jaučio darbo, aptaškytų sienų ir grindų, padengtų tešlos kilimu.
Bet pagaliau. Rytoj yra mano mėgstamiausia diena metuose, mama pažadėjo finansuoti savo neturtingai dukrai taksą, tai gal, manau, nevarysiu mašinos iš kiemo (jau įsivaizduoju, kokie orų kataklizmai rytoj vyks), ir išgersiu net ne vieną taurę vyno.
O Jums, mano mylimiausieji "Nekalbadienio" skaitytojai, linkiu ramybės. Beveik kaip per mišias, bet tai yra labai nuoširdus palinkėjimas. Aišku, kad ne visiems mums ryt pasiseks sėdėti už kūčių stalo visiškai suvestomis sąskaitomis su pasauliu, sutvarkytais reikalais ir problemomis, jos yra mūsų palydovės nepriklausomai nuo laiko ar švenčių. Bet  šventės juk ne apie tai, šventės tam, kad parodytų, kiek aplink Tave mylinčių ir Tavo mylimų žmonių, nepaisant nieko. Nepaisant visiškai nieko, patikėkit.
PAKILIOS KŪČIŲ ŠVENTĖS IR LINKSMŲ ŠVENTŲ KALĖDŲ! Bučkiai. (Ir skanios silkutės rytoj! Mmm...silkutė...)