Ieva serga.

Nežinau, iš kur pas mane tokia mada, bet jau kuris laikas beatodairiškai klausau mamos. Na, beveik beatodairiškai.
Bet o kaip kitaip paaiškint tai, kad jausdamasi kaip ant asfalto sumindytas vabalėlis šiandien vistik vykdau jos visus paliepimus - taigi jinai per mobiliaka net nemato darau aš ką ar ne.Liepia, einu skalauti gerklės tais durnais rūgštiniais ir šarminiais vandenim, kurie man pristatyti šiandien per pietus, prieš tai dar pašildžius mikrobangėj, kad nebūtų per šaltas, paskui verdu pakaitomis vieną, paskui kitą žolelių arbatą, gilinu pjaustymo kuo plonesniais griežinėliais įgūdžius raikydama imbiero šaknį - nes jinai yra pakankamai bjauri, turiu pasakyti, vartoju kaži kokius hemaopatinius žirnelius, kemšu medų, kuris mano vaizduotėje jau po truputį gula man ant šlaunų. Būdą, kaip prisijaukinti medų, dar papasakojau maisto bloge.O paskui dar atimsiu sau sąmonę su naktinio Teraflū puodeliu.Nežinau, kaip jus, bet tas tai mane veikia žudančiai, užmiegu turbūt dar puodeliui neatvėsus, jei spėju išjungti šviesą ar tv, tai dar labai gerai.
Bet aš suvokiu,kad man visų šitų dalykų gal ir reikia, nes liepiau sau pasveikti iki šeštadienio. Negaliu sau leisti ilgiau sirgti, nes man atostogos ir dar todėl, kad ojojoj, kiek visko reikia man dar padaryti iki Šventų. Šiuo metu jaučiu artėjant kažką panašaus į prieššventinę paniką.
Nors buvau šiandien išsmukus į civilizaciją, vos paršliaužiau iki namų - sunkiausia buvo su maišais (buvau bibliotekoj, o paskui trumpam parduotuvėn užsukau) kėblinti nuo mašinos iki buto - sūtraukos pensininkai kaimynai tai jau niekada neišeis padėti maišiuko panešėti - sėdi prie tų savo langų ir žiopso, kada iš kur ir su kuo kas pareina...
Nu va, o šiaip dar pagalvojau, kad kas liečia mano kokį nors būsiantį vyrą, ar šiaip aptarnaujantį personalą, tai geriau jau jų dėlei aš nesirgčiau. Nes kai aš sergu, aš tampu pati pačiausia ir svarbiausia, noriu, kad manęs visi gailėtų, bet jei per įkyriai lenda, tai irgi blogai, nerūpi man tada nei ten kokie nors darbai per labiausiai, nei įsipareigojimai, nei meilės -seilės, nei santykių peripetijos. Man svarbiausia tik tai, kada pasveiksiu pagaliau, ir KUR MANO NOSINYTĖ.