Čia, aišku, juokais. Bet nuo galvojimo per pastatąsias savaites reikia man vyro (santuokinio, ar bent sugyventinio) ar nereikia, tai jau imu isteriškai juoktis iš žmonių papostringavimų ta tema.Išgirstų dabar mano seneliai ką aš čia postringauju, tai sukalbėtų poterius ir dar gal mišias užpirktų ta intencija, kad anūkė į protą ateitų ir kuo greičiau išsirinktų normalų (Zvonkaus tipo, naminį tokį, kaip pasakojau kažkados, ir kuriuos taip pamėgę mūsų lietuvaitės), o ne atletus, verslininkus,darboholikus ir aktyvistus. Hahahahaha, dabar kai pagalvojau, tai rimtai, o ką aš neteisi? Nepatinka man Zvonkus, nors tu ką. Nors ir geras gal žmogus,kas ten žino...
Bet dabar jau kai turiu tokią kulinarinių knygų kolekciją, tai jau neišvengiamai, jaučiu, tie reikalai pradės keistis. Nes taigi čia išvis, kiekvieno vyro svajonė - protinga, graži ir mokės kalakutus, tortus ir kimštas namines dešras kepti.
Dar kartą hahahahaha.
Atleiskit jūs man už pamišėliškas mano šio vakaro nuotaikas, dar atsiprašau, kad užsidarau nuo visų kažkaip paskutiniu metu penktadieniais, bet nu aš rimtai neturiu jėgų ką veikt, tik guliu, snaudžiu, geriu kavą, vartau knygas, ir mintyse kaupiuosi rytojui, kai jau viską viską veiksiu, ir kai vėl savaitgalio neužteks viskam.
Tai... atleisk tėti, atleiskit draugai, nu visiška aš negerietė.
Bet darbe man visai gerai sekėsi šią savaitę, žiūriu dabar į nuostabią kalėdinę žvakidę su virpančia šviesele ir galvoju, kad juk nepaneigiamai šilčiau nuo žvakių, bent jau širdyje. O už tą mažulytės žvakutės šviesą ir šilumą beveik nieko mokėti nereik.
Ai taiptaip, dar ir mažas įrašėlis maisto bloge atsirado.
Ir rytoj aš gal net kepsiu bananų duoną.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą