Ir dėl to paties nebeprisiverčiu grįžti prie kūrybos - nes darosi bloga, matant kiek aplinkui teksto parodijos. O jei jau kalba apie eilėraščius... kodėl su tais pseudo poetais nutinka juokingi dalykai?Jie ima keistai rengtis, kalbėti siaubingai nervinančia maniera, pasensta mažiausiai trisdešimčia metų, ir čia dar nieko. Dauguma paprasčiausiai pavirsta gotais.Filosofai mat.Ir nenuostabu, kad aš taip iškrisdavau iš konteksto tuose poezijos pavasariuose, kur mane atrinkdavo vieną "neformalę" tarp visokiausių ilgais juodais paltais ir riebaluotais plaukais auskaruotų būtybių ir besiplaikstančių vėjyje dredų. Kartą atvažiavom su mama, tai vargšelė pakraupo ir nuo to vaizdo ir nuo tų jų eilių.
Bet tai čia šiaip.
O rytoj man laisvadienis! Dabar svarstau, ar gulėti lovoj su visais savo imbierais, teraflū, pastilėmis, medučiais, rūgštiniais bei šarminiais vandenėliais, ar pirmiausia nusiaubti kokį prekybcentrį dovanėlėms po egle, o tada jau gulėti su tais visais malonumais.
Aha, truputį sergu. Mane guodžia mintis, kad Kūčios dar ne rytoj.Ir labai netgi didelė tikimybė, kad aš nenumirsiu ir pasveiksiu iki jų... Nors iki savaitgalio būtų geriau.
O čia tarp kitko, neišsenkanti ir kasdien man kliūnanti nuospauda. Aha, ir šitie vadinasi mano draugai :
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą