Pokalėdinė nedepresija

"Labas, esu vedęs vyras. Žmona išvažiuoja į užsienį nuolatiniam darbui, ieškau ilgalaikės draugės. Pradžiai draugės, o vėliau... Manau su ja iki skyrybų vienas žingsnis. Esu dirbantis, labai mėgstu keliauti, patinka knygos, menai. Šiaip dirbu su finansais ir teise. Mano skype..."  Ahaha, šitas variantas neeilinis, čia matai pasiūlymas su dviguba PERSPEKTYVA. Viena vertus, pinigų grynais nežada, bet iš profesijos, suprask, pinigingas. O dar ir gali tikėtis, kad jis tikrai tikrai tikrai greičiausiai skirsis su žmona. Gal kam to skype konktaktuko reikia? TAI KAIP LAIKOTĖS PO KALĖDŲ? Nesakau po švenčių, nes kai kas dar ir naujus metus laiko švente, o ne eiliniu pagėrimu. Keli mano įspūdžiai: Kažkoks visai šiemet nekrizinis kalėdų senis, rimtai. Net, sakyčiau, nepatogu kažkaip, bet gal aš iš tikrųjų buvau labai labai gera visus metus? Su svarstyklėm aiškinamės santykius. Mano nuomone, yra žiauriau nei žiauru taip viską tėkšti man į akis, ir  gal galima būtų subtiliau kaip nors pateikti tą faktą, kad valgiau kaip didelis alkanas begemotas.Bet o kas man, vargšelei, belieka, kai prisėdi prie tiek stalų, kur antys, žąsys, vištos ir karpiai šoka viliotinį... Užskaitomas vienas užklimpimo sniege su mašina faktas (ne su mano mašina, žinoma), kurio metu aš dar ir praradau bato kulną. Taip, man teko stumti mašiną, kas, aišku, nieko nepadėjo (valgymas kaip dideliam begemotui, pasirodo, jėgų neprideda), bet šiaip taip išsikapstėm ir kelionės tikslą pasiekėm nevėluodami, tik su pasiverkšlenančia Ieva, nes nulūžęs kulnas yra nepalyginamai blogiau net nei nulūžęs nagas. Nuo šiandien metu valgyt.Bent jau iš idėjos. Šiandien darbe (jo, aš vėl atėjau į darbą per atostogas) vienas klientas apie mane pasakė: gražios moterys yra naglos, nes jos žino, kad yra gražios. Ir, jeigu ką, šįkart aš prieštaraučiau, nes kaip gali didelis prisivalgęs begemotas jaustis gražia moterimi?