Lankymas

Kur mėgsti lankytis?: )

Pati nerealiausia vieta yra mamos (mano buvę) namai, kai lieka laiko visiems jaukiai pasėdėti prie pietų ir vyno taurės, pakalbėti.
Jei tik būtų galimybė, daug dažniau lankyčiausi teatruose, nes ten mano siela džiūgauja, net tais atvejais, kai pats spektaklis nepateisina lūkesčių.Kino teatru nelaikyčiau, bet ir ten mėgstu apsilankyt.
Anksčiau neišeidavom iš kavinių, nes tiesiog ten buvo galimybė ramiai plepėti. Dabar turiu savo namus, o dar ir krizė, kavą geriam čia.
Ir apskritai, man dažniausiai gera visur, kur tik su manim - mano mylimi žmonės.
Dar labai pasiilgau Trakų, Birštono, ten smagu nulėkti. O gal kad taip primena vasarą?...
Kartais neatsisakau pažaist boulingą, pulą. O va vasarą būtinai norėčiau dar kartelį pasikarstyt virvėm po medžius kuriam nors iš parkų,palaipiot "aceit uolom".
Šiaip esu naminis padaras, labai mėgstu, kai kiti lankosi pas mane.

Nesusipratimai

Mieli mano, kokia keista šiandien diena. Buvau nelaiminga kurį laiką, bet paskui praėjo.Dabar jau beveik vėl labai laiminga. Nu nes man per daug sunku patikėti, kad manęs galima taip imti ir nebemylėti. O jei man tai būtų lengviau įtikima, turbūt vis dar jaudinčiaus, kad - tadadadam - mane šiandien vyras ignoravo ir draugė B. (!) pasiuntė ant trijų raidžių. Muahaha, jo. Kai perskaitys, kad paviešinau, gali pasiųst ir antrąkart. Taigi gal čia aš apie draugę BRONĘ, pvz.,ane?

Ta Bronė mane pasiuntė, nes aš mol pastoviai nihilistiškai nusiteikus jos vyrų atžvilgiu. Nu OK, gal čia tie vyrai tikrai netikę, gal ir aš kažkiek truputį beveik perdedu kai kada. Bet aš tikrai visai nevarau šįkart, ir man labai patinka, kad dabartinis jos objektas man neatrodo chamas ir kiaulė (tam neatrodymui labai padeda tai, kad aš jo nepažįstu ir dar nemačiau).

O jau dėl saviškio, tai nėra ką komentuot. Man regis jis jau pyksta, kad aš šiandien supykau, nes galvojau, jog jis supyko ant manęs, ko iš tiesų visai gal ir nebuvo.

Jojo, nemanykit, kad su manim kam nors yra lengva.

Bet aš visados atsiprašau savo mylimiausiųjų ir būnu paskui labai labai gera, pati geriausia. Mua :***
P.s.: Iš dalies į temą - pletkai tai man patinka, bet ne tie, kur už akių ir neargumentuoti.

Viskas yra gerai

Kažkodėl man atrodė, kad miegojau pakankamai, bet labai žiovauju ir trinu akytes už darbo stalo. Nes buvo smagu savaitgalį.

Aš jaučiu, kad kai tik žmonės jau nujaučia, jog Ieva turėjo gerą laiką ir yra po jo sekančioj geroj nuotaikoj, tai stengiasi subtiliai manęs kurį laiką truputį vengti, kad neskleisčiau tos pasitenkinimo atmosferos, kuri tūlam lietuviui sunkiai pakeliama.

Bet tai yra miela.

Nu tikrai, kaip viskas buvo faina, netgi tai, kad prie savo nesvietnos raktų krūvos prisisegiau dar vieną porą raktų - savo naujutėlaičių durų. Miau.

Nesvarbu, kad aš savaitgalį valgiau saldainių ir mc'donaldo maisto. Aha, galite jau susičiaupti. Muahaha. Ir viskas tik dėl to, kad su juo. Nes šiaip jau joks kitas niekada manęs prie mc'donaldo nespiegiančios iš siaubo neprivežtų. Bet malonu žinoti, kad mc'donaldas 24 val. turi salotų (!) net ne su riebaluotu užpilu (t.y. be majonezo). Bet vistiek FAIL, žinau.
Šiandien pagal remonto kalendorių man restauruoja vonią, o vakar parsivežiau dėžių, į kurias krausiu savo daiktelius, ir tikiuosi maždaug pusę išmest. Arba galiu paaukot. Arba reiks kokį aukcioną čia surengt. Žodžiu jojo. Kažką.

Ateitis pakvipo apelsinais

Nesimiega.

Vėl svajoju, kaip ištipensiu šiltą vasaros rytą, kai žolė dar bus šlapia, gerti kavos į balkoną. Pasiilgau. Žiūrėsiu į medžius, žolę, jokių praeivių, jokio veiksmo. Žiūrėsiu sau giliai į širdį. Ir greičiausiai jau turėsiu kitą troškimą, arba kitą laukimą, nes dabartiniai jau išsipildė. Išsipildė. Dar iškišiu nosį į laiptinę iš mylimos kaimynėlės sviestuko grikių košei pasiskolint. O jei viskas dar geriau? O jei vieną dieną viskas virs TAIP gerai, kaip net neįsivaizduoju? Ar būna taip? Vis nutinka, kad gaunu tai, ko labiausiai noriu. Netgi tai, ką netikiu, kad galiu gauti. Na ar ne taip? Pripažinkit. Juk taip. Taip buvo bent jau iki šiol. Nežinau kodėl, gal šiek tiek pasistengiau... o labiausiai norėjau. Dideliu dideliu rožiniu gauruotu noru.

Dar bus gėlėti guminiai botai. Jais apsiavus kuisiuos po gėlių darželį. Dar niekad neturėjau gėlių darželio. O jūs?

Ir viskas prasideda jau netrukus.

O dar yra jis... Neįtikėtinai stipriai yra. Ir aš nežinau, ko man dar norėti...gal kad pakeltų algą? Tada pilčiaus apelsinų aliejus į savo oranžinę vonią kasdien, dabinčiausi perlų karoliais ir vaikščiočiau operon.
Tik va, niekada nevariau Dievo į medį.
Ir gal kažkam atrodytų, kad nieko aš tokio gero visai neturiu.
Snobai...

Aš?

Kas tu?

Aš dar nežinau.Gal nujaučiu, bet nuojautom išmokau nepasitikėti. Šiuo metu aš tiesiog laiminga moteris.

Paniurzgėsiu, jums leidus

Ieva, tu esi visiška tinginė. Tavo virtuvė atrodo pasibaisėtinai, kaip tau prieš save negėda? Krūva indų. Atrodytų, čia valgo daugiavaikė šeimyna.
Darau išvadą, kad man tiesiog nepatinka plauti indų. Man reiktų indaplovės arba tarnaitės tarno.
Geriau aš šveisiu vonią, geriau tvarkysiu drabužių spintą, kas yra visiškas sizifo darbas, bet suplaukite man  indus kas nors..!
Beje, ar girdėjot naujienas? Ponaitis Šulija vėl žada šlykščiausius įmanomus orus šią naktį ir ryt dieną. Regis vėl teks kišti aukštakulnius spinton. Jomajo jau tikrai nebejuokinga. Tuoj nebeįlipsiu į mašiną, šiandien vos atlupau dureles...
O dar sąskaitas iš pašto dėžutės išsiėmiau - nepakartojami skaičiukai!
Taigi čia kaip ir tie blogiausi dalykai, visa kita sekasi gerai. Nu bet nenorėkit iš manęs tik visokių ten gražių įrašų apie kavos puodelius, šiltus vakarus ir ilgesį.
Bent jau iš suintensyvėjusių vyrų nešvankybių jaučiasi, kad geri orai artėja. Kaip ir kasmet - pirmieji pavasario pranašai.

Įvertinta

Pratęsimas

Neįtikėtina, kad šįvakar mane privertėt pagalvot tokią mintį. O ne ne ne. Jei šitaip, tai tada aš keliauju antro raundo link. Laikykitės, atsiloškit ir STEBĖKIT. Aš jums ne kokia paprasta.

Suskydau

Šešios valandos man visada reiškia vakarą. Va toks šiandien vakaras - su puodeliais tai kavos, tai arbatos, su knyga, laikraščiu ir žurnalais. Su serialais, su kompiuteriu. Su tais, kurie online skype. O jis nuolat online mano mintyse.

Austė šiandien man parodė Ispaniją. Dar kalbėjom apie tai, kokie mes visi skirtingi žmonės esame, kažkas važiuoja dirbti užsienin arba išsiruošia aplink Lietuvą pėsčiom, o aš ir į senukus krano nusipirkti viena nevažiuoju. Tokia aš žmogus. Labai mėgstu save, bet be kitų irgi neišsiversčiau.

Buvau užsukus į darbą. Mane pagyrė! Tobula darbuotoja, myliu savo darbą, o labiausiai - atlyginimo dieną.
Padrikos tos mano mintys šiandien, nesusidėlioju. Šokinėja nuo vieno džiaugsmo prie kito, labiausiai tai svajoti man sekasi. Svajoju apie glėbį. Konkretų. Ir apie visas kitas kūno dalis. Konkrečias.
Ir šiaip, labai nesismulkinant, tai vyksta gerų dalykų.

Pasiilgau

Pasiilgau

Pasiilgau...
Jau taip pasiilgau, kad net blog'e parašiau, nevyniodama į vatą. Čia rimta.

Ieva laukia

Supratot, kokia nelaime tai kvepia?

Tragedija jau vien dėl to, kad Ieva, priklausomai nuo to, ko laukia, ima sistemingai graužti aplinkinius. Štai, pavyzdžiui, laukia Ieva susitikimo su Juo, taigi ima dūsauti visomis įmanomom aplinkybėm, kartais net pasiniūniuodama, pasakoti tuos pačius dalykus, sentimentalėja ir visaip kaip skandina savo ilgesį nesuskaičiuojamam kieky kavos ir arbatos puodelių. Kartais net vyno taurėse!

Dar Ieva laukia kovo mėnesio. Labai Ieva to kovo mėnesio laukia. Neatsimenu, ar kada gyvenime man teko laukti tiesiog kovo mėnesio. Kovo pirmą dieną Ieva jau gyvens savo naujam bute. O taip taip taip. Ir priiminės draugus, kurie turės nutylėti, jei jiems kai kurie Ievos interjero sprendimai pasirodys įtartini haha.

Taip pat Ieva laukia pavasario. Nes jau aš noriu rengtis visaip kaip pavasariškai, ir jau man, švelniai tariant, visi tie sniegai, ledai ir pliurzės po ratais nusibodo. Šiandien su B. kapstėmės aplink mašiną po tą sniegą, ir gal net buvo savotiškai smagu, bet vieno tokio karto per metus jau ir būtų pakankamai. Bet mes įrodėm, kad ir moterys moka išsigelbėt! Ir čia jau trečias kartas šią žiemą. Gerai kad anuos kartus puolė gelbėt įvairūs vyrai, kurie man lipant į apsnigtą mašiną, matau, taip ir pradeda sekt akutėm, kaip ta mergužėlė kapanosis - vis proga pademonstruot vyriškumą. Bet čia aš UŽ šitą demonstravimą, nevarau. Nes kas aš ir mano audi be jūsų tokiais atvejais, mieli vyrai... Išgelbėjat mane ir sutaupot mano asmeninių vyrų laiką.

O kovo mėnesį juk jau pavasaris! Koks ypač geras mėnuo, nu... laukiam kartu?

Love love love

Debesys išsisklaido.

Negi aš dar būnu tokia mažvaikė?...

Debesys savijautos padangę užtemdę buvo maždaug devynias valandas. Vakar pirmą dienos dalį praleidau labai depresiškoj savęs graužimo melancholijoj, mano būseną puikiai iliustravo dailiai apsiniaukęs dangus, šlapdriba, prie mašinos stiklo limpantis ir šlykščiai prišąlantis sniegas, po kojomis žliugsėjo neaiškios spalvos pliurza, o klientas, palinkėjęs man toliau žydėti kaip gėlelei, gavo atgal tulžingą Ievos žvilgsnį pavadinimu "eik tu naktį šaligatvių kasti".

Be to, nuolat galvojau, kokia aš vargšė, ir kaip aš ilgiuosi...O dar tas faktas, kad aš labai nemėgstu kaltinti savęs, o čia kitos išeities nebuvo - nesusitvarkau su savo įnoriais, prisibambėjau ir prisišnekėjau. O ar kiti supranta, kad negalima mano tekstų pažodžiui interpretuoti?

Maždaug pusvalandį prieš spektaklio pradžią Ievos nuotaika pasikeitė iš esmės, ir tai išgelbėjo visą vakarą. Ir ne tik vakarą, šiandien rytas prasidėjo džaiugsmingai ir su muzika širdy, ir viskas vėl grįžo į savo vėžes. Taip aš dar kartą supratau, kokia aš jau esu daug labiau suaugusi, kaip jau beveik moku valdyti savo emocijas ir nesinervinti dėl smulkmenų... Na gerai, bent jau dėl to atsiprašyti tai tikrai išmokau. Ir netgi šiek tiek panaudoti tai savo naudai.

Aš esu šauni.

O operoje poeto mylimoji buvo stora ir negraži. Nu tiesiog neįtikimai tokie dalykai atrodo.

Apie žodžius

Žodžiai kaip alkoholis, rytais nuo jų būna bloga, jei stiprūs. Jei primaišai. Jei sujauki. Jei pili be sustojimo. Gerai, kad žinai, jog teisingi, bet kas iš to. Žodžiai be funkcijos back.

Apie žodžius ir mokaus savo gyvenime nuolat. Net kai, atrodo, tupi ant liežuvio galo geras paketėlis šito gėrio, dar labai svarbu pagalvoti, apdovanot juo pašnekovą ar ne. Visada du keliai - sakyti, nesakyti. Keista, kad kartais mirtinai reikia jų, o kartais - žūt būt negalima. Apsisprendimo minutę atrodo neįtikėtina, kad gali būti geriau patylėti. Nu nes kaip tai gali daryti žmogus, šimtu procentų tikras savo teisumu, savo minties vertingumu ir realizacijos būtinybe, savo teise apsiginti, galų gale savo pareiga ginti save ir savo nuomonę.
Tik rytais labai aišku tampa, kodėl taip yra.
Nepulkit visų mano įrašų sieti su manim. Kartais jie nesusieti, o kartais aš nenoriu, kad taip galvotum. Kai parašau Ieva šiandien blogavo ir gulėjo vonioj ant grindų, tada prašom. O dabar Ieva parašė įrašą apie žodžius.

Į lankas

Senstu

Vakar pradėjau galvoti naują mintį. Pradėjau įtarti, kad mano regėjimas nebėra toks kokybiškas, kaip anksčiau. Nu taigi senstu. Tada gimė nauja mintis, kad būtų visai neblogai turėti akinius kompiuteriui ir skaitymui. Nes aš netikiu galimybe, kad optikoj pasitikrinus akis, man jų neišrašytų.

Su akiniais aš atrodyčiau mandrai.

Dar šiandien pagalvojau, kad man reikia vėl įsigyt "Iki" kortelę, nes jau nežinau, žmonės gėdina. Anąkart pardavėja perbraukė savo kortele, šiandien tokia moteriškė už manęs paklausė pardavėjos, ar gali man paskolint savo kortelę. Muahaha. Mane remia.

O dar būna smagu, kai už nugaros stovi koks malonus vyrukas, ir apskritai apmoka už visas prekes. Reikia atidžiai rinktis eilę. Kai vyrukas už tavęs sumoka už tavo prekes, reikia sakyti ačiū, nusišypsoti, ir bėgti labai greitai į mašiną, nes už dyką gyvenime iš tiesų nieko nebūna.

Iki pilnos laimės

O ne, ir vėl sninga. Vakar lygindama žiūrėjau žinias (labai namųšeimininkiška) ir mane ne juokais suerzino Šulija. Eina tas šulija gatvių kasti. Man visa laiką toks jausmas, kad jis tyčiojasi iš mūsų, vargšų vairuotojų. Vakar sakė ruošt kastuvus, kad vėl bus proga pasimankštinti ir pan. Nu jomajo, aš nenoriu mankštintis. Negi neaišku? Todėl nevažiuoju su tėčiu nei slidinėt nei čiuožinėt, nors nuolat kviečia. Jei kas pastumtų, nuo kalno gal ir nusiridenčiau, bet tik dėl geros kompanijos ir pikniko ant sniego.
Ne apie tai.
Man nepatinka, kai prisninga, ir neįmanoma išvažiuot iš kiemo (gerai, man nebuvo taip, bet vien kitų nelaimės man varo stresą). Labai noriu pavasario, man nusibodo žieminis paltas, žieminiai batai, žieminis vaizdelis už lango. Vasarą man net mankštintis norisi, pvz. kokiam nors pramogų parke karstytis po medžius (aišku tas noras irgi nėra visa apimantis, tiesiog kartais norisi, haha).
Bet vasarą visi tokie laimingi būna... (ane?) Bent jau dabar taip atrodo.

O vakar buvo taip.

Man vakar buvo labai bloga.
Ne dvasiškai bloga.
Ne kaip nors ten "kaip man blogai, nes JIS neparašo jau trys valandos" bloga.
Vakar man buvo fiziškai bloga.
Vakar netgi, nu atsiprašau, už rusų , bet man buvo chujova.
Kažkur nuo ketvirtos ryto. Man buvo karšta, buvo šalta, pykino, ir aš ilgai lankiausi savo nuomojamoj vonioj, kartais pasvajodama, kuomet gulėjau ant plytelių, kad va, būt smagiau, jei čia būtų mano naujoji būsimoji... Man skaudėjo galvą ir man buvo silpna. Ir dar kažkaip sugebėjau pasitempti nugarą. Kaip mama sakė, spazmas. Tas spazmas man džiaugsmo irgi nepridėjo.
Kažkokiu būdu sugebėjau nuvairuoti (!) iki vaistinės, ir ten pamilau vaistininkę, nes ji buvo labai maloni, mane paguodė, ir pasakė kaip elgtis. (Vis norėjos jai paaiškint, kad čia man ne nuo, pvz., gėrimo, bet tiek to.)
Aišku tie, kurie mane vakar guodėte, buvote tikri šaunuoliai, nors aš ir pabusdavau nuo jūsų sms ar skambučių ir tuo metu kankindavaus, bet tai vistiek buvo labai malonu. O tie kurie žinojot, bet manim nesirūpinot, buvot tikri kiaulės, ir aš jūsų nemyliu. Haha.
Stebuklas yra, kad šiandien aš jaučiuos puikiai, nors dar geriu ramunėles darbe, ir pietums valgiau mamos vakar atvežtą ryžių košę. Labai nuostabią ryžių košę, nes gi mamos.
Kaip yra gera, kai yra nebloga!

Alga, mano draugė

Kokiems iššūkiams reikės dar stipresnės naujosios valios?

Žiauriau už žiaurumą, bet turiu pagaliau pakeisti savo algos leidimo sistemą pavadinimu "išleidžiu daugiau nei uždirbu" :D

Nauja valingoji Ieva

Labai dažnai aš tiesiog plaukiu pasroviui, ir man tai gerai sekasi.

Kartais plaukti pasroviui tampa sudėtinga, nes įvairios mano silpnybės kiša koją - pradeda persekioti mintis, kad viskas gali ne taip jau ir gražiai baigtis.

Šiandien aš suvalgiau viena porcija mažiau, gal dėl to nesu labai rami. Nesu, ir galvoju, kad reikia treniruoti savo valią. Valia yra labai galingas dalykas, kuris iš esmės gali pakeisti gyvenimą. Tiesa, kiekvienas žingsnis, kuriam prireikia šio galingo instrumento, nėra iš maloniųjų, nes pats valios principas - prisiversti kažką atlikti, arba nepasiduoti malonumams.

Aš esu iš tų, kurie mėgsta pasiduoti malonumams.

Na, aš nešneku apie valgymą, nes niekas manęs nesuvilios ryti tris paras iš eilės, apsimetant, kad amžinos Kalėdos.

Valia nuo šiol tampa mano psichloginių savęs tobulinimo tyrinėjimų objektu.

Nes aš esu labai gera

Visai čia nieko smagaus su tais chorų ir duetų karais vakarą leist. Ne ne. Geriau, kai per tuos karus vyras šalia guli, ir gali jį visaip judinti ir kalbinti, ir klausinėti visokių dalykų. Nu bet nėr šiandien. 

Su panom aš išvis televizoriaus nežiūriu, kaip kad jau čia neseniai buvo pastebėta. Užtat kad turi vykti pokalbis. Nes, sako, kai įsimyli, tai su žmogum gera tylėti, arba bent jau gulėti ramiai.Nu ok, visai ramiai Ieva sunkiai guli, bet čia supratot mintį. Moteriška meilė draugėm ne tokia. Susirenkam, kalbam, veikiam, geriam, skirstomės arba einam miegot. Bet apie ką aš čia.

Jei jau šiandien palikta viena, tai gal tikrai atsidaryt vyno butelį? 

Šiandien darbe nutiko tas efektas. Na, kas nežinot, tai aš labai reaguoju į žmogaus kvapą. Jei pajuntu kokį vyrą kvepiant mano vyriškio kvepalais, tai matyt smegenėlėse įvyksta trumpas jungimas, ir aš staiga pajuntu tam žmogui išskirtinę simpatiją tuo momentu. Na, gal ne tokią, kad šokčiau ant kaklo, bet kažkas vistiek neeilinio. Tai būtent taip šiandien buvo. Buvau maloni žmogui, va jum, būna ir taip.
 Ir, beje, nutiko IR VĖL toks dalykas, tiesiogiai susijęs su manim ir šituo blog'u, ir aš nieko negaliu rašyt apie tai. Ot nekenčiu. Ot nekenčiu, nes och kaip man čia būtų pasireikšt. Ajajaj, nagelius niežti. Na bet TIEK TO. Vat čia matosi dabar, ant kiek aš doras, nepiktybinis žmogus.

Kenksmingos darbo sąlygos

Pareina pas mane žinios iš mano remontuojamo buto. Sako, meistrai sukioja pirštą prie smilkinio, klausia kas čia šitam bute galės gyvent. Muahaha. Kaip gi kas, aišku, AŠ. Na aš prie to pratus, paauglystės kambary vienas dažytojas irgi aiškino, kad čia, matote, tokia spalva tik lavoninėj galima dažyt. Prie ko čia lavoninė ir geltona? Tai dabar meistras sakė, kad išprotėtų tokioj vonioj kaip bus mano. Neperdedu, tikrai būtent taip sakė. O juk net ne geltoną išsirinkau! Och, tikiuos bent spės vonią sutvarkyt, prieš išprotėdamas, galės po to remonto į kokį SPA nuvažiuot reabilituotis. Į tokį būtinai, kur sienos normalios.
Palaukit, jie gi dar mano koridoriaus tapetų nematė! O baltas grindis kažin kaip įvertins...

KŪTVĖLA

Aš jaučiu, kad jei ir toliau būsiu tokia kūtvėla, tai niekas manęs neims į žmonas... :( Nu nes kam tokios kūtvėlos patinka. Niekam. Robke,jei taip brangiai neplėštum, ir nebūtum tos nesąmonės man ant galvos tada padaręs (raugintų garstyčių spalvos), tai gal apsilankyčiau vėl . Sakyčiau, priaugink man Jennifer Anniston plaukus ir basta. Tada bus galima rimtai į mane žiūrėt.

Pati pati!

Vat taip. Visą dieną buvau išskydėlė. Pradedu galvot, kad penkiolikos nebuvau tokia košelė, kaip kad dabar. Gal kad savo noru sau tas siunčiamas džiugesio injekcijas susileidžiu? Tu man pasakyk, kad aš graži, aš tau pasakysiu, koks tu geras. Ir labas rytas, pasauli. Švaru, kaip kątik pasnigta. Ir aš tikrai vėl tikiu visom pasakom, nes, po velnių, kaip tai yra gražu. Seilėtis visą dieną galvojant, kokia aš maža, juokinga, bet laiminga mergaitė. 

Nu o visa kita kaip visados. Ryt visos dienos ramybę kuičia tas ėjimas į biurą nešti ataskaitos, ir, panašu, teks tiesiogine prasme eiti, nes biuras tiek arti, kad mašiną atsikapstyt tikriausiai užtruktų ilgiau. Nu bet vistiek, koks diskomfortas, neklauskit.

Dabar kaip geroji samarietė visiems dalinu daiktus. Kompiuterius, kėdes, krėslus, šaldytuvus, visus dalykus, kurie nereikalingi, arba netiks prie naujojo interjero. Tikiuosi už padarytus gerus darbus man bus dosniai atlyginta ateity kokiais nors smagiais dalykais iš dangaus buhalterijos.

Gražus tas gyvenimas, visgi.

;)

Tiesa akis bado

Dirbam, vyrai, dirbam!

Nežinau, gal aš apie save ir per gerai galvoju, bet kam nuo to skauda? Nusilenkiu visiems, kurie su manim draugauti nenori, ir praleidžiu per perėją. Pašol...

Šiandien aš nebe pikta, šiandien su manim viskas gerai, aš netgi skaitau knygą, ilsiuosi ir kitaip gerai leidžiu laiką su savim. Vakar buvo visko jau "su viršum". Be to, vakare pajutau, ką reiškia kavos perdozavimas. Čia beveik kaip per gerą balių, prišneki visokio briedo, o ryte nuo to skauda galvą.

Šiąnakt sapnavau savo future uošvienę. Hahaha. Omg, kokia fyfa. Ir žiežula tokia, bet pabaigoj lyg ir susibičiuliavom.

O šiandien vaikščiojau po sniegynus, tokia raudonskruostė mergaičiukė. Raudonskruostė mergaičiukė nešė tapetą meistrams. Užskaitau, rodos netgi dirbo, o ne gėrė, o vienas net ne pensijinio amžiaus, malonūs ir visa kita. Parduotuvėj kasininkė savo nuolaidų kortele perbraukė, kad man pigiau būt. Žodžiu žmonėms raudonskruostės mergaičiukės patinka.

Apie grožį

Pikta pikta Ieva

O šiandien toks mėnesio laikas, ir tokia diena, kada Ieva būna pati pati pikčiausia. Esu labai pikta ir pavojinga. Bent taip pati sau atrodau. Žinau, kad yra dalis žmonių, kuriems kažkodėl aš labai juokinga, kai pikta, bet čia man visada buvo mistika, nes šiaip jau svaidau žaibus kaip koks drakonas.

Na, mane tiesiog varo į siutą, kai man skambinėja. Jau, aceit, pirmadienis, tai prasideda. Nežinia kas, nežinia kam, bet skambina, ir būtinai, kai aš būnu užsiėmus, arba duše. Pareini iš dušo, belekiek skambučių praleistų ( na, ok, 2), ir žinutė kokia nors. Ir dar skambinta iš neatpažintų nr. NEKENČIU. Kai skambintojai aiškūs, tai dar gali pagalvot, su kuo čia reikia šnekėti, o kas gali palaukti ir nekvaršinti man galvos. O kai skambintojai nežinomi, tai nafik. Perskambinėt, ane, ir klausinėt, kas čia jūs toks, ir ko man skambinat. Nu žodžiu atsikniskit. Rašykit į el.paštą.

Ir alga dar toli.
Nu o šiaip tai viskas labai gerai.