Visiškai nepaslaptinga Ieva

Kaip žmogaus santykius su aplinkiniais veikia jo internetinis dienoraštis?

Yra tų, kurie rašo incognito, ir jiems pavyksta išlikti tokiems paslaptingiems, neišduoti net geriausiam draugui blog'o adreso. Visi žinote, kaip kokius nors dalykus sekasi nuslėpti Ievai. Be šansų. Kitų paslaptis gal dar grieždama dantim galiu išlaikyt, jei labai baisiai gėdingos, bet jau savo... nejuokaukit. Vat šitas blog'as to įrodymas. Jį skaito mano draugai, užsuka tėtis, vaikinas, mano ex (čia buvo įžūlus spėjimas, įrodymų tai nėra, bet kam jų reikia) ,mama va tik kažaip dar liko užriby, bet kam jai skaityt, jei jinai ir be blog'o viską žino. Nu vat viską. Taip nebūna? Tik ne pas mane. Mano mama žino gal kartais net daugiau, nei norėtų žinoti, pavyzdžiui, kaip dukra tvarko savo asmeninius finansus,o tai yra siaubo filmas, ir geriau būtų apie tai nutylėt, bet aš kitaip nemoku.

Dargi pastebėjau, kad paauglės tiesiog pasineria į savo trapių, ir tokių gniuždančiai, deja, vienodų, asmenybių formavimą blog'ų platybėse. Sakyčiau, šiurpu, kad mergaitės tampa tokiais klonais. Aišku, už tų internetinių dienoraščių, pilnų pusnuogių moterų foto su cigartėmis dantyse ir Tekilos buteliu, slepiasi lygiai tokios pat kompleksuotos paauglės, kokios buvom mes, bet...

Bet o žinokit man vistiek jos artimesnės, nei jaunos moteriškės, perdėm daug ( aišku niekas normos nenustatinėjo)  rašančios apie kriščionišką šeimą, tikėjimą Dievu, beigi cituojančios Šventa Raštą. Kodėl man tai taip erzinančiai šiurpu?
Aš šiandien išsivaliau langus darbe ir namie, neįtikėtinai šaunu. Ir net beveik susitvarkiau balkoną, nu kaip nerealiai. Ir ten galiu sėdėti su kompiuteriu, gerti kavą, rašyt blog'ą, bei jaustis laiminga, išskyrus tai, kad labai pasiilgau...
Bet aš ne kokia pesimistė, sakant.
Laukiu svarbaus skambučio.

Paieškoma.

Štai keli raktiniai žodeliai, kurių dėka užsukat į mano nepakartojamą dienoraštį (neskaičiuojant žodžio nekalbadienis ir jo variantų Ieva nekalbadienis, Ievos nekalbadienis ir pan.):

Kaip suvilioti dvynį - taigi tiesiai rašykit - kaip suvlioti Ievą...

Kavos nauda ir žala

Knygos nauda

Knygų teikiama nauda vaikams - šitas geras, daug apie tai rašau, haha.

Kuriame haiku mokyklai

Nemėgstu žmonių - muahahahaha.

Tvinksėjimas galvoje

Vanduo mano draugas - bet aš tai jo draugeliu nepavadinčiau, šiaip, pažįstamas.

Viliojimo menas- o va šitas tai labai vietoj.

Įnamiai - ne į temą - o gal aš noriu laikyti žuvytę??

Žuvytė namie nieko negriaužtų, plaukiotų sau tokia visa graži, netriukšmautų. Tik jei numirtų, man būtų liūdna.

Priklausomybės

Bandau pažvelgti realybei į akis, kad galėčiau daryti išvadas. Dalykai, nuo kurių yra priklausoma Ieva

• Jis. Paprastai mano nuotaika labai stipriai proporcinga Jo parodytam dėmesiui.
• Kava. Čia irgi jokia naujiena, pasiduodu šitai priklausomybei, bet kai suskaičiuoju penktą puodelį per dieną, stabdau.
• Nekalbadienis - imu jausti keistą maudimą visam kūne, jei per dieną neparašau nors pastraipos blog'e.
• Facebook  - reikalingiausias darbe. Darbas su uždraustu facebook - darbas kenksmingomis sąlygomis, sakyčiau. Nes nu o kam kitam pasiguosi, kad man liūdna, jei ne visiem. Tegul žmonės žino.
• Draugės - be jų problemų gyvent gal ir paprasčiau būtų, bet o kas tada tvarkytųsi su mano problemom?
• Mamos karpis. Be komentarų.
• Literatūra - žinoma, žurnalai.
• Mašina - beveik nebemoku vaikščioti savomis kojomis, pastarąjį kartą kai tai dariau, man perpūtė petį.
• Drabužiai ir batai - kaip ir bet kuri save gerbianti moteris, aš niekados neturiu kuo apsirengti ir apsiauti.
• Maistas - visas kitas, po mamos karpio.
• Pletkai - ne, žinoma, jūs tai jau nepletkinat...
• Tv - mano naujas puikusis atradimas - televizorius virtuvėj. Nes neduokdie, pjaustydama salotas praleisiu ką nors apie Kedį. 

Išvados... kam jos iš tiesų čia rūpi?

Vyriška užuojauta :D

23 man tinka.

Kiek čia liko,mėnesiukas ir pasensiu metais,galvoju ir graudžiai žvelgiu į horizontą. Va va, sensti, mergaite, kirba mintis, nebebus tau niekada aštuoniolikos, ir net nebebus 22-jų niekados...
Bet šitą nevykėlę mintį pasiveja kita, daug geresnė, be kalbų - tai kas?
Ne, tikrai - tai kas? Jūs ką, manot, kad aš į mokyklą grįžti norėčiau? Ten buvo tokie baisūs dalykai kaip matematika, fizika ir chemija, per fizinį liepdavo bėgti. Bėgti! Gerai dar kad dėl lipimo virve susitardavau - išmainydavau į keturis kūlversčius, nes buvau lanksti, ir niekaip aš nesuprantu, kaip jūs ten ta virve užsikabarojat, haha.
Arba jūs gal pagalvojot, kad aš labai pasiilgau universiteto? Ne, ten, žinoma, daug smagiau nei mokykloj, tam tikra prasme, bet yra visokiausių kitokių prasmių, kodėl ten nėra smagu. O laiką, kol rašiau bakalaurą ( gerai kad jis toks trumpas buvo) išvis norėčiau išbraukti iš atminties.
Kai buvau tokia jauna, kad dar neturėjau vairavimo teisių, man jas reikėjo išsilaikyti. Ir man tai visai nebuvo labai paprasta! Ašarą išliejau netgi. Ir viso to aš turėčiau ilgėtis?
Na ok, gal šiek tiek.
Bet šiaip jau, visa tai yra smagu tik kaip patirtis. Na, ten ,kažkur, už nugaros. Dabar aš suprantu, kas man atrodė keista - kodėl tie suaugę senti nenori, bet grįžti į mokyklos laikus nepageidautų. Ne, ačiū, 23 man tinka.

Trūksta batų.

Šiandien pusryčiam - kava, džiūvesėliai ir vaisiai su jogurtu. Labai jau sekmadieniškai, bet žinokit, kad ir kaip tai keistai skambėtų, pažvelgus į mano spintos batų skyrių... - aš neturiu batų. Čia rimtai, aš neturiu batų pasivaikščiojimams. Mano batai skirti kelionei iki mašinos ir iš mašinos... Dar yra kalnų kedai.

Žodžiu,tikriausiai eisiu šiandien su aukštakulniais, nes kas iš tų žemakulnių, jei pereitą kartą nutrynė. Ir apskritai tai jie teatrui skirti.

Ok, taip kad eisiu pasivaikščioti su Aukse, kad ir kaip čia gerai su kava, kompiuteriu ir cosmo. 
Ir kada aš pagaliau susitvarkysiu balkoną. Padėkit, žmonės, nu. Arba, maždaug, neskaitysime tavo blog'o, kol nesusitvarkysi balkono. Muahaha.
Saulė šviečia, matėt?
Gal kas nors mane norėtumėt vesti? Nu ok, arba tik pakviesti į vestuves? Kažką panašaus, noriu pasipuošti.

koks tavo blogo adresas?

www.nekalbadienis.blogspot.com :D

Rimtai.

Yyra tokių vyrų, kurie tiesiog nemyli moterų. Na, kas link pakraipos, tai viskas su jais tinkamai - moterys jiems reikalingos, jie gal net kartais susižavi jomis, jas veda, ir pan. Bet tie vyrai jų negerbia. Ir tai galima pajausti, užuosti, patirti. Supratau, kas yra tas nejaukus jausmelis bendraujant su jais. Na, gal kažkuriai tai tampa net didžiule problema, aš esu šiek tiek kitokia, ir stengiuosi nesileisti į stipresnius išgyvenimus nei tas nemalonus jausmelis.

Negalima, negalima. Solidarizuokimės nors dėl to, nors šiaip jau, moterys jei jau kuo nepasižymi, tai solidarumu, neįrodysit man kitaip.

Bet šičia reiktų.

Labai džiaugiuosi, kad maniškis ne iš tų. O tai pirmiausia ir įrodo, kad jis tikras vyras. Iš moterų galima pasijuokti, galima atsidusti dėl jų kurio nors iš neišmanymų, bet visada privalu gerbti ir mylėti.

Ir manau neatspėjot, apie ką aš.

Juk būna?

Dabar pagalvojau -

Juk būna,

Kad žiūri

Į savo vyrą -

Ir jis toks tau

Gražus, toks gražus,

Kad tarsi

Juokiesi,

Verki

Pasikūkčiodama,

Šypsaisi nutirpusiais

Žandais,

Blakstienose supasi

Drugeliai,

Rožiniais deimančiukais

Margintais sparneliais,

Kambarys kvepia

Žemuogėm

Po lietaus,

O lūpos

Apelsinų uogiene

Nuteptos.

Štai

Kokio gražumo.

Lietuva

Penktadieniai yra faini.

Vat kaip nuostabu yra pabusti ryte vėl geros nuotaikos. Aišku aš jau dažniausiai blogadieniais turiu tokią nuojautą, kad praeis, nes jau pasimokiau, sakant, iš gyvenimo.

Taip kad šiandien Ieva žydi, o kaip kitaip penktadienį gai būti? Nu ir kas, kad lietus spjaudosi? Man tai viskas gerai. Šiandien jau savaitgalis.

Kodėl man savaitgaliai pradėjo teikti tiek laimės? Gerėja laikai?

Beje, manasis sugadino telefoną galutinai, pasiėmė kitą ir ryškiai nesusigaudo klaviatūroj dar, todėl vietoj įprastinių sms ":*" gaunu "bučkis". Muahaha, mane tai kažin kodėl linksmina.

Vakar turėjau paslaptingų svečių, kiki. Bet irgi faina.

O Auksė gali tik valandai susitikti sekmadienį. Jūs man pasakykit, kas čia per gyvenimas? Čia yra bereikalingas laiko švaistymas tokie mokslai, ne kitaip. Aukse, neskaityk! Bet taigi rimtai.

Žinokit, nu aplink vieni smagumai, nebent gali sugadinti nuotaiką koks nors ne. Man tai pats nemylimiausias žodis pasaulyje. Pagalvokit:

Padrūžke, susitinkam? NE

Mama, iškepei karpio? NE

Tai ar pakelsite man atlyginimą? NE
O ar mano mašinai pratęsite technikinio paso galiojimo laiką? NE

Ir pats pats baisiausias iš visų:

Mielasis, jau atvažiuoji? NE
Ūūūū, siaubo filmas, košmaras gūdžių naktų, ne kitaip.

Bet manykim, kad nieko panašaus neišgirsiu. Labai šiandien myliu žmones ( nu tikrai, žinokit, beveik visus).

Klausom Radiocentro.

Žinau, bet darau

Blogai.

Kai Ievai būna tokia bloga nuotaika kaip šiandien... Net nežinau. Ar to blogumo neįrodo tai, kad jau pusė dešimt, aš sėdžiu darbe, ir dar negėriau kavos? Ar jums čia atrodo normalu?

Viskas ima atrodyti tarsi pastatyta ant labai siauros atbrailos nuo daugiaaukščio stogo. Visi visi dalykai. Priėjai, stumtelėjai piršteliu, ir nukrito žemyn, užsimušė, prisitrenkė, susitraiškė. Juokas juokais, bet taip ne kartą esu sunaikinusi tuos dalykus.

O sunkiausia patikėti ir juokingiausia, kai va tokį va tikrai nekokį rytą sutinki individą, kuris kažkodėl idiotiškai juokingai galvoja, kad man turi rūpėti būtent jo problemos, jo nuomonė ir pareiškimai. Nu leiskit nusijuoksiu - muahahahahaha. Labas rytas, jei jūs man esate nesvarbus, tai neįsivaizduokite, kad man rūpite, pats matote, kaip tai juokingai skamba.

Vakar man kelią perbėgo juoda katė, maniau, nesiseks juodai. Bet juk taip visai nebuvo, ar buvo? Mus visada klaidina dalykai, kurie atrodo kitaip, nei yra iš tiesų. O sau aš darau pernelyg didelę įtaką. Praeitis mane vieną dieną nužudys, arba išgelbės.

Taigi taip, aš esu žmogus vadinasi, ir man būna kartais blogai.

Kątik kolegė pakėlė nuo žemės tušinuką, kurio užsimušdama šiandien neradau ir padavė man nieko nesakius.Mano įtampa tikriausiai jaučiama iš tolo. Ir žinot, net kažaip truputi palengvėjo.

Gal vis dėlto pasidarysiu kavos.

Ar mylit jį jūs?

Man visada patiko TIK charizmatiški vyrai. O taip, Marijonas Mikutavičius - mūsų kartos Vytautas Kernagis.

Lietaus!

Ma-ši-nai rei-kia praus-tis. Mane žudo, nu tikrai žudo tos sumautos orų prognozės, kur pasakoja, kad lis, o  visai nė velnio nelyja.

Vakar supratau, kad visai pamiršau tokį dalykėlį kaip google analytics, į kurį būna smagu užmesti akį, ir, tiesą pasakius, buvau maloniai nustebinta skaičiukais, nieko sau, jūs čia iš tiesų lankotės.

Tarp kitko, vakar buvo įstabiai juokingas dalykas, aš dalyvavau namo susirinkime, haha. Vat taip, ach kaip smagu buvo kaimynėliam mane apžiūrėt, šviežia mėsytė. Aišku, jaunuomonės - mažuma, įskaitant namo pirmininką, todėl smagu buvo vien stebėt, kaip anas stengiasi išlaviruoti iš mol labai klastingų pensininkų klausimų. Neįkainuojama patirtis.

Sušąlau ir išėjau namo. Jum irgi vakar šalta buvo? Man belekaip.Tupėjau lovoj megztiniais chalatais ir pledais pasidabinus, neklauskit.
O dabar kaip kokia ūkininkė laukiu lietaus, todėl mane nervina šita saulė. Linkėjimai.

kokioj gi internetinėj parduotuvėj knygas perki???

Manoknyga.lt, nes ten buvo man reikalingos, specifinės knygos. Beje,visai nebogas pirkimo būdas, ir knygas pristato į darbą, jei nebūnu namie. Tik viršeliai kartais gavus būna ne tokie tobuli kaip knygyne.Man gerai pasirodė ir tai, kad kurjeris nemato, kokią knygą pristato,nes, kaip minėjau, pirktos knygos tikrai specifinės.Žodžiu, galit ramiai užsisakinėt "Kamasutrą" internetu.

O kur yra prasmė?

Pas mus dabar žiauriai madoj tokia filosofiška jaunuomonė, suprask, ieškantys prasmės. Baisu tūlam jaunuoliui su tokiu susidūrus - jei nepasikaustęs nesvarbu kokių autorių nesvarbu kokiom citatom, nes labai labai smarkiai pasistengus ir pasigilinus, juk bet kurioj surasi gilią prasmę, o taip. Prasmė yra viskas. Čia tik man kai kurie neprasmingi dalykai atrodo tokie žavūs?

Tai va jei neturi word'o failo su citatų rinkiniu, jei facebook'e neįdedi labai avangardinės grupės beprotiškai nuostabios dainos, kuri šiaip jau varo į savižudybę, bet taip gerai tinka prie tavo "očin" stiliaus, tai ką su tokiu tavim išvis šnekėt.

Kiekvienas jų sakinys yra ne šiaip. Suprask, pasakiau, o jūs apie tai dabar visi gerai pagalvokit, kokią gilią mintį aš pagimdžiau. Ooo taip, visi pakampiai staiga tapo pilni tokių dvasinių guru. Rinkitės, kas pageidaujate.
Tpfu.

Iš serijos "Vyrų prašnekinimo būdai" :D

Me: Pasiilgau Tavęs :*

He: Ir aš Tavęs pasiilgau :*

Me: Ane, o gal pašnekam daugiau apie tai, kaip Tu manęs pasiilgai... :D
He: Labai labai, tiesiog be proto! 

Pirmadieninės naujienos

Šiuo metu neramiausios mintys apie artėjančią technikinę apžiūrą.

Brangusis neišskrido į Berlyną.Va taip, nors kokia nauda iš to ugnikalnio, haaa. Nelinkėjau blogo, nelinkėjau.

O žinot, kas yra subinės, kuriuos pakratyčiau elektra šiandien? Va tie, kurie pro mano mašiną su raktais praėjo. ZABJŪ.

Ach taip, ir kada pagaliau LIS? Reikia gi mašiną prausti.

Tai tiek to blogo, o gero daugiau.

Pirmiausia tai šiandien geras oras. Ir dar gaivu. Nors jau galvoju, kad šiemet pirksiu naują ventiliatorių darbui, kaifuosiu kol kiti dus.

Šiandien gavau dėžę neskaniausių saldainių pasaulyje, bet vistiek šioks toks įvertinimas iš kliento.
Ir nuo šiol aš darbe klausau radijo. Miau.

Ir kurjeris man pristatė užsakytą knygą. Paskutinė knyga apie mirtį, kurią užsakinėju, apie mane toj elektroninėj parduotuvėj turbūt jau gerai galvoja. Matyt, kokia gotė... O mes tik taip šviečiamės.

Vasarą maitinsiuos melionais arbūzais ir šaltibarščiais. ACH. Ar jaučiat, kad darbas jau prie pabaigos???

Padėtis be išeities arba kaip mano begėdis Ex neatiduoda dviratuko :(

Naminė

Šiandien jaučiuosi tokia super namų šeimininkė. Atsikėliau, ir darau visokius namų darbus. Jėga. Kokia nenormali? Bet tai o man smagu. Ir bet tačiau šiandien tikriausiai neklosiu lovos, nes ruošiuosi visą dieną taip šeimininkaut, tame tarpe skalbtis,plauti, gaminti, tvarkyti, pakui maloniai pabaigt skaityt puikią knygą. Kaip nerealu, kai knyga lieka puiki iki galo, beje.
Dar vartysiu spaudą, visą storą Lietuvos rytą. O per tv rodo šimtąkart matytą, bet kažkodėl maloniai nuteikiantį sekmadienišką filmą. Pietums - garuose ruošta virštiena su morkomis ir svogūnais.
O vakar atidarėm šaltibarščių sezoną, tobulai. Ir balkone jau tupi du nauji baldai - kėdės. Skirtingų spalvų. Taip reikia, haha.Nors šiandien nevykusiam Yske neradau tinkamų pagalvėlių - tik kažkokios su gaidžiais. Be komentarų.
Beje, jei reiktų rinkti metų gaminį - nevykėlį - neabejotinai juo taptų Gurmans arbata su vyšniomis, kuri kažkodėl yra... su morkomis. JAK. Patikėkit, visi jos atsisako, todėl pusę jau sėkmingai supyliau į kanalizaciją. Sėkminga investicija. Nors kvepia skaniai, galima laikyti kokioj drabužių spintoj...
Užtat vėl užsipirkau "Rojaus sodo" . Gėris.
Skanaus sekmadienio.

Vadinasi, šeštadienis

Labai noriu kėdžių į balkoną.

Atsiprašau, kokia nemandagi - labas rytas. Labas ŠEŠTADIENIO rytas, jaučiat? Aš tai jaučiu, ir oras už lango atrodo visai geras.Pabudau tokį gražų rytą, o galvoj sukasi mintys apie kėdes. 

Nors vis dar, įžengus į "Senukus" sutraukia keistas buvusio remonto mėšlungis. Jak.

Galvoju, kaip čia reiks prasmukti pro kaimynus, kurie, įsvaizduoju, tvarkys šiandien aplinką, į mašiną. Važiuosiu pasižmonėt po savaitės darbų. O vakare su drauge tikiuosi gaminsim šaltibarščius, nes jie jau man sapnuojasi.

Tokie mano šiandienos planai, kol vyrai kariauja. Ir taip, dar tos kėdės.Manyčiau.
Beje, artimiausiu metu žadu ką nors labai blogo padaryti žmogui, kuris šiąnakt mane penktą ryto pažadino. Ką nors žiauraus ir negailestingo. Nekalbėsiu, pavyzdžiui. O gali būti kas nors žiauriau?
Reiktų jau nešti užpakalį į savo oranžinę vonią ir tada kavos į savo obuolinę virtuvę, haha. Maniškis grasina kandžotis, matyt jau kažką pabudus ir užsimiegojus leptelėjau neaiškaus. Seksualinis priekabiavimas nuo ryto, tokie šiais laikais pas mus karai, randa laiko Ievai sms parašyti, kartais net dažniau nei iš ofiso. Manęs neima, prašiausi. Aš manau, būčiau nerealiai puiki savanorė. O pms laikotarpiu pvz. pašaudyt - pats tas, nemanot?

Apie patirtį

Man labai lengva atpažinti protingą vyrą. Jei vyras nepaisydamas mano kai kurių kalbų, veiksmų ir nutikimų, įžvelgia, kad aš- protinga moteris, viskas aišku  - vyras protingas.Haha. O jei vyras pasimauna ant šito kabliuko... Na, viskas aišku. Žioplys.
Aš apie moterų ir vyrų santykius tuomet, kuomet turiu žmogų, stengiuosi viešai nerašyti, o kadangi be žmogaus man pasiseka pabūti itin retai, tai storų tomų ir nesurinkčiau. Visą išmintį tenka perteikti akis į akį, o tenka dažnai. Tautosaka, vadinasi. Labai reta blog'erė man atrodo kalbanti į temą šitais reikalais. Ir kas keisčiausia, amžius čia visai ne prie ko. Labai svarstytinas klausimas, bet patirtis su amžiumi tiesiogiai susijusi nėra. Būtent pradėjusi skaityti kai kurių jaunesnių merginų blog'us aptikau visai ne naivius paistalus, kurių tikėjausi, o protingas mintis.
Be to, aš giliai įsitikinusi, kad jei moteris nuo penkiolikos metų turi vieną vyrą, už jo išteka ir su juo toliau gyvena, tai visai nebūtinai reiškia, kad jai pasisekė.Čia galima ginčytis, žinoma, bet jau kad jinai galėtų (o dažniausiai jos taip, deja, daro) dalinti patarimus kitoms moteriškos lyties atstovėms, nejuokinkit. Aš savo patirties, pavyzdžiui, nemainyčiau į nieką.
Linkiu ir jums protingai įvertinti savo laimę, ir gerai pasvarstyti, ar jūsų patarimai gali būti svarūs ir vertingi. O tų patarimų klausančioms beveik neįmanoma atrinkti, kuris iš tiesų ko yra vertas. Toks gyvenimas, gaila, bet dauguma mokomės tik iš savo klaidų. Taip kad gal nesišvaistykime žodžiais ir nemalkime liežuviu ar klaviatūra be reikalo?

Skanaus

Dar vakar pagalvojau, kad kaip aš ramiai gyvenu, kaip tekantis upelis, tpfu, nesugalvojau geresnės metaforos. Nu bet iš pagalvojimo žodžių neišimsi. Žodžiu ta proga pas mane šiandien jau apsilankė sena pažįstama darbinė problema. Atėjo, apsidairė. Vieniša tokia. Bet gerai būtų, kad išeitų, nes tokie gyvenimo paįvairinimai yra blogiau už nuobodulį.Aš jau tiek tų išvadų prisidariau iš klaidų, ir taip atsakingai ir visaip kaip tvarkingai elgiuos, kaip niekada gyvenime. O ji va vistiek išdrįso užsukti. Pašol von, prašyčiau.
Sotinuosi darbščiųjų maisto blog'erių nuotraukom. Kažkoks pamišimas - moteriškės su fotoaparatais ir puodais užkariauja pasaulį, muahaha. Šaunuolės, gaila tik nei viena šiandien man šaltibarščių nepagaminot. Būčiau pasigerėjus.
Šiandien darbe su drauge blondine šiek tiek padūsavom, kaip sunku šiais laikais gyventi yra. Bet taigi rimtai. Aišku, yra visokių žmonių, gal kažkam,pavyzdžiui, sekasi darbe ir su pinigais, bet kadangi šiam pasauly visados turi būti teisybė, tai jam dažniausiai nesiseka su išvaizda, sveikata, arba meile.
Užtat visiems palengvėja, kai kitam bogiau. Degančios kaimyno trobos terapija.
Išterliojau šokoladu megztinį. Terlė.
O jūs tikrai norite prie jūros po saule gulėti? Ai, ką ten... Guli ir svajoji apie melanomą.
Aš mieliau noriu valgyt.

Įsidėmėtinos datos

Ieva, na būk rimta moteris. Na pamiršk tu, kad gali daryti beleką ir belekaip, nes taip tikrai nėra. Atsakomybė turi būti visame kame. Mokau mokau save, o va, imu, pavyzdžiui, ir persivalgau kaip vakar. Bet štai kaip gražiai ir negailestingai paskui save pabaru, ir sugalvju bausmę - šiandien,pvz. gausiu maisto labai ribotom porcijom.O tada jau atleidžiu sau, nes aš savęs stengiuosi labai neskriausti. Vistiek čia yra kalčiausia maxima, nes tortilijoms akciją padarė, niekšė. Niekšė paskutinė.

Bet oras man patinka. Visiškas pavasaris. O pavasaris dar yra ir NEPAMIRŠKIME VISI dėl ko gerai -nes tokį vieną gražų gegužės 25 rytą gimiau aš. AŠ. O tai jau savaime tą dieną padarė labai gražią. Visai nenorėčiau būti rudenį gimus, prašome čia neužpykti, kam taip nepasisekė, bet pavasaris man - atgimimas, o ruduo amžinas pensininkas byrančiais lapais.

Aš jau noriu namo, labai tingis šiandien rimtai ir veikliai būti.

Beje, o aš tikrai labai nemėgstu žioplių susibūrimo vietų. Pavyzdžiui, mane erzina, kad į darbą ir iš darbo aš visada važiuoju per patį piką, mane erzina didelės eilės ir žmonių kiekis parduotuvėse, darbe, ir pan. Man atrodo dar nepakankamai tautiečių emigravo, reiktų kokią išvykimo skatinimo akciją surengti. Būtų pritariančių?

Tikyba

Yra dalykų,

Kurie kaip šlapi

Voratinkliai

Lipnūs

Surišę laiko

Mane

Mintyse.

Nes tikrovėj

Tik tie,

Kurie per silpni

Gyventi idėjomis.

Pavasario paglostytais skruostais

Vakar padauginau kavos. Skamba gal ir neįtikimai, bet kai pusė pirmos nakties buvau žvitri ir plačiai atmerktom akim, mintyse suskaičiavau penkis puodelius kavos, išgertus per dieną. Taip išėjo netyčia. Vienas puodelis iš ryto su savim, antras su A. prie pokalbio, trečias su B. prie pietų, tada dar vienas su B. balkone, ir tada jau paskutinis, lovoj su knyga.
Šiandien, važiuodma parduotuvėn, galvojau apie tai, kad geriau šiandienos oras būt buvęs vakar. Nes ką man šiandien su juo veikti?
Turiu turiningą, bet tingų savaitgalį šįkart. Ilsiuosi.
Ir dar, gera naujiena - šiandien aptikau "Gurmans" arbatos ir kavos akciją Maximoj - visi 30%. Parsinešiau vaisinės, kas man nebūdinga, bet likau laiminga, ir tai manau irgi pavasario ženklas. Užsiplikai, ir visas butas pakvimpa vaisiais ir prieskoniais, o išgėrus arbatą mėgaujiesi likusiais kokosų ir riešutų gabaliukais, ir jokių arbatinių "šiukšlių" tvarkyti - tobulai.
Dar reikėtų išsivalyti vonią, bet kažkaip nejaučiu įkvėpimo, nors tu ką...
Bet o žinot kuo kava skiriasi nuo arbatos? Arabata skani ir šildo, bet kava turi tą EFEKTĄ. Dienos pradžios, pietų meto, poilsio su knyga, atokvėpio po darbo, pašnekesio su draugėm, svarbaus susitikimo, pirmo pasimatymo...
Užsikaiskite ir sau puodelį, lai jūsų sekmadienis pakvimpa kavos, vaisių, matės, mėtų, šokolado aromatais. Maži malonumai.

Penktadienio įrašas

O šiandien tuo tarpu - penktadienis. Labai gerai, ir oras gražus, ir šiaip, man vakar pasisekė.O kas pasisekė, negaliu sakyt, bet pasaulis nušvito ryškesnėm spalvom. Ir  mano gerieji berniukai servise padangas pakeitė. Tikrai labai geras servisas su tikrai labai gerais berniukais. Purvini, bet kultūringi žmonės, taip sakant.

Švenčiu gyvenimą, ne kitaip. Šiandien su savo drauge blondine praleidom nemažai laiko, užsuko į darbą ir patrumpino man darbo dieną. Moteriški reikalai. Prašom dažniau.

Po darbo turiu reikalų, bet jie nesiskaito, nes labai man svarbūs, neišvengiamai reikalingi reikalai. O po to jau...dar nežinau, bet neabejoju, kad kažkas labai gero.

Geriu dar vieną puodelį kavos ir jaučiu, kad nepadeda, ima snaudulys. Moteriški plepalai vargina. Pavasaris migdo. Bet koks skirtumas, kai - penktadienis?

O jums būna taip, kad darbe atrodo, jok grįšiu namo ir miegosiu kaip užmušta, bet grįžus išsilaksto miegai ir norisi veikti? Man nuolat.

kodel dauguma nuotrauku/paveiksleliu prie tavo irasu bloge buna su moterimis/merginomis?..

Rimtas klausimas, žinoma.O jums tai įtartina?
Visokiausių buities daiktų gi nedėsiu prie įrašų, gamtos peizažų apskritai negaliu pakęsti, o jei vyrų foto dėsiu, tai kaip maniškis jausis , kad jo moteris svetimų vyrų foto kolekcionuoja??? Haha,va taip ir sprendžiu tą problemą.

Atpalaiduoti.

Šiandien truputį atsipalaiduoju - gal atsibodo galvą sukti dėl visokių neįdomių reikalų? Vistiek gyvenime viskas būna taip, kaip turi būti.

Mielasis, aš per tave neišsimiegojau. Neišsimušinėk iš ritmo, PASAKYČIAU AŠ, JEI BŪČIAU valdinga moteris. Muahaha. Neduok tu dieve. Aš esu visada pasiruošusi atsižvelgti į aplinkybes. Tpfu, kažkaip jau čia kvepia manipuliacija, neaišku tik kas ir kada man ją įskiepyjo. Nejučia nejučia dirba skulptoriai savo darbą.

Taigi, time out, ir padangų dar šiandien nesikeisiu. O gal man patinka, kaip šipuotos zulina asfaltą? Valstybė man dar leidžia gadinti kelius iki 10 balandžio. Nu tai tada ryt.

Beje, gal kas norėtų su manim gerai praleist laiką mano balkone? Tiesą sakant, man jau atsibodo žiūrėt pro langą į tuos kibirus ir dėžes, sezonas jau ant nosies, todėl viską reikia šluot iš ten. Gal ir ne(!)rūkau, bet arbatą tai reiks kažkur gerti? Pletkų kampelis. Pernai tai toks ten ir balkonas pas mane buvo, ką jūs, siauras, mažas, o dar nuomotas... su vaizdu į kaimynų šašlykų vakarėlius, haha. Nieko panašaus - šiemet kitas reikalas.

Bet tu jomajo, dviratį reikia vieną kartą pasiimti, verkiant reikia. Verkia mano dviratis, kad niekšė šeimininkė pas ex paliko, vargšą gal ten netgi kaip nors skriaudė. Pasiimsiu, būtinai pasiimsiu, ir jau niekam neduosiu, jau ką ten, kai tiek vietos balkone...
Bet čia jau reiktų vasaros.
O tuo tarpu... pilka lauke kaip niekad. Bet aš dėlioju varneles ant tų gerų dalykų, kurie spalvina mano dienas.

Reziumuojant, baigėsi šventės.

Na ir kaip jums ta mintis, kad ryt vėl į darbus? Neklausk, ane. Va taip vat, gyvenimas toks. Šventės yra gerai, po švenčių vienareikšmiškai šiek tiek bloga, nes jau jauti, kaip užpuola visos tos problemos, mintys ir reikalai, kurie nuobodžiai laukė šiokiadienių rajone.Teks eiti ir susitikti.
Bet Velykos daugiau - mažiau buvo puikios. Per Velykas man pavyksta persivalgyti tik vieną dieną, o tai organizmui lengviau pakelti nei, pvz., Kalėdų maratoną.
Šiaip nesiskundžiu, dar kartą pasikartosiu - darbas man ne katorga, o dar knieti kelis įdomius dalykus susitvarkyti, ir laikau kumščius, kad tik viskas pavyktų ir išeitų į gera.
Ak taip, reikia pasikeisti padangas, ak taip, mašinos technikinė apžiūra prie pabaigos, na ir t.t. Suaugėliški reikalai, vadinasi.
Tu jau suaugusi moteris, sakai Tu man. Ir net nežinau, prieštarauti nebepavyksta, gal aš tikrai suaugus? Taip ir palikim, su klaustuku, bet jau nebe su spiegimu, kad neee, niekada, kur jau ten... Vaikystė širdyje? Man iš tos vaikystės palikimo - vienos problemos. Nesusitvarkymas su savo kantrybe, saiko jausmu, principais.
Tas, kas neigia savo virsmą suaugusiu, menkina savo tiek metų trukusį darbą su savim, savo pastangas, išmoktas pamokas ir išpuoselėtas vertybes.
O dabar, kad būtų smagiau, visi pagalvojam mintį, kad ryt - jau antradienis, vadinasi penktadienis nebe už kalnų. Linksma.

Laisvos Velykos

Velykos man suteikė laisvės, aš kažkodėl įsivaizduoju, kad turiu labai ilgas atostogas. Kai pagalvoji, tik dėl laisvo pirmadienio. Bet. Tos visos Velykos. Nerealiai gerai šiemet. Prašau, būkit geri, ir toliau nesugadinkit man nuotaikos ryt, kai sėdėsiu prie stalų ir ragausiu tuos visus šventinius skanumynus. O vakare būsiu persivalgius, bet manęs negrauš sąžinė. Šventės tam ir skirtos.
Jo, pailsėti per laisvadienius tai kaip visada - šansų nulis,teks pailsėt darbe.
Beje, pagaliau priverčiau ateiti tą vyruką iš mikrovisatos pajungti naujos kabelinės ir dabar jaučiuosi labai šauni, nes taupau. Ha, neskausmingas būdas, nors ir adata šieno kupetoj.
Butas beveik netgi tvarkingas palyginus su šio ryto vaizdeliu, aš jau turiu margučių, o rytojui svarstau apie sijoną. Gal greičiau ateis šiluma, jei aš ignoruosiu balas.
Aš laisva nuo darbo per Velykas.
Aš laisva žiūrėti kurį noriu kanalą.
Aš laisva priimti sprendimus iš širdies.
Aš laisva būti savimi.

SU  ŠVENTOM VELYKOM, ZUIKIAI. BUČKIS.

Darganota

Gal aš iš prigimities ir esu šiokia tokia poetė, ko, skaitant mano blogą, nė su žiburiu nerasi, bet man kaip asmeniui labai toli iki gilių melancholiškų pasijautimų, prasmingų daugtaškių ir iliustracijų su tolumoje šmėžuojančiais tamsiais siluetais. Kaip ten bebūtų, man patinka lietus ir dargana. Vat ir viskas. Asmenys, susidūrę su manimi gyvenime artimiau, žino, kad aš net užuolaidas savo nuomotam bute vienam iš kambarių bei virtuvėje laikiau užtrauktas, nes tas butas man atrodė per šviesus, haha. Nenormali.Dabar taip nedarau, nes gyvenu labai maloniam pavėsyje.
Bet čia ne apie tai. Geri orai man patinka, tik aš nemyliu per didelės kaitros, tačiau darganos metu dažniausiai jaučiuosi visai puikiai (išskyrus tuos atvejus, kai suplanuotos atostogos, piknikas ar kas nors panašaus). Bet juk šiandien sėdžiu darbe, taip kad visi darganos malonumai - pats tas. O taip. Malonu pro langą stebėti, kaip žirgliojate savo spalvotais botais per balas.
Tik va, labai labai norėčiau Velykom gero oro. Saulytės, šilumos ir geros nuotaikos. Prašyčiau.
Šiandien darbe ėmiausi šiokių tokių pasikeitimų, keistas jaukumo troškimas? Gal kad dabar daugiau laiko čia praleidžiu, ir apskritai, pastebiu, kad, bėgant metams, miela tampa vieta, net jei ten sėdėdamas nuolat svajoji, kaip mausi namo.