Tie, visi.

Būna dienų, kai aš galvoju, jog, pavyzdžiui, skype yra totaliai nevykęs išradimas. Ten tave gali imti kalbinti, kas tik nori. Na, bent jau mėginti kalbinti. Aš nenoriu būti nuolat pasiekiama, tik jau ne visų. Ir, žinia, aš kartais neprisiverčiu atsiliepti telefonu ar perskambinti vien dėl to, kad jau žinau, koks bus tas pokalbis. Esu įsitikinusi, kad niurzglūs priekaištai dėl to, kad manęs kurią dieną nebuvo galima rasti, pažeidžia mano teises. 

Ir toli gražu ne visiems atsakinėju ar bent jau ne visiems pageidauju atsakinėti, ką veikiau, ką veikiu, ką veiksiu. O dar geriau - su kuo. Persiprašau, bet tikrai nesu in relationship su jumis visais.

Na, gal ir esu šiek tiek sudirgusi dėl  mane kankinančios nemigos, kurią pasigavau per atostogas, ir dabar teks persilaužti keliantis į darbą, bet bent jau susigrąžinsiu miego malonumą. Taigi, sudirgimas gal ir paaiškina tokį akiplėšišką pareiškimą, bet kartais gerai, kad norisi išsakyti dalykus, kuriuos galvoju, ir kurie man gadina nuotaiką ir visomis kitomis dienomis.

Privatumas man būtinas kaip oras, štai kodėl į  savo asmeninę erdvę visą gyvenimą įsileisdavau tik minimalų kiekį svarbiausių žmonių. O kai kurie ten sau sėdi ir įžūliai viską jaukia. Jeigu mintyse apkaltintumėte mane pms, negalėčiau nieko kategoriškai paneigti.

Išlipti negalima bausti.

Aha, čia jau panašiau į vasarą.

Ir gerai jau gerai, gal ir matėt mane šiandien mieste, bet ar jūs žinot, kad aš važiavau į LIGONINĘ? Vat vat. Ir tkrai net patikėjau, kad va tuoj tuoj, kuris nors daktaras prieis ir pasakys, o, matau, Jūsų atvejis labai įdomus - skaudančios dantenos ir kosulys. Sekite paskui mane. Va ir jau tada manęs visi važiuotų lankyti su glėbiais gėlių, aš gulėčiau palatoje su vaizdu į kūgio forma nukirptus krūmelius ir čiulbančius paukštelius, negalėčiau praryti nieko, nes ligoninėse maistas šlykštus, taigi gražėčiau ne dienom, o valandom, už rankos mane laikytų brangiausias, aš sakyčiau, o, mielasis, jau važiuok į darbą, tavo darbuotojos tavęs pasiges, o jis sakytų, ne, ką tu, aš liksiu budėti visai nakčiai šalia tavęs, jei manęs prireiktų...

Muahaha, kurgi ne. Bet vaizduote nesiskundžiu.

Kadangi mano atvejis niekam nepasirodė įdomus, o ir gydytojų mačiau ne kažką, tai bent atsigėriau kavos iš automato.

O dar žinot ką? Taigi važiavom su drauge autobusu. Kaip nerealu! Prisiminiau, koks idiotiškas jausmas yra, kai lauki prie vairuotojo durų, ir suvoki, kad tau jų neatidarys (tikriausiai todėl, kad vairuotojui šalta būtų), pasėdėjau kentėdama neįsivaizduojamai akiplėšišką paauglių įprotį klausytis muzikos telefone ne per ausines ( mūsų laikais tokių baisumų nebuvo!), ir visą kelią plepėdama su drauge sukau tarp pirštų ir visaip plėšiau...savo talonėlį (!). Aišku paskutinėj stotelėj įlipo blondinė kontrolierė ir aš visaip aikčiodama bandžiau jai išvynioti tas draiskanėles, kurios liko iš bilieto. Mane paleido. Tuom ir pasidžiaukim, nes jei tas pasivažinėjimas būtų kainavęs man 100 lt... tai turbūt buvę naudingiau važiuot mašina. Nors, žinoma, ne taip originalu.

Pirmadienis nesiskaito.

Bet tai kaip neprotinga yra nemiegoti, kaip kad aš dabar nemiegu. Neprotinga, bet nieko tokio, tikriausiai. Juk man skauda, bliam. Ir skauda tokią vietą, kurios net nemoku įvardyti. Maniškis sako,kad ten ne gerklė.

Koks skirtumas. Aš net išsižioti normaliai negaliu. O dar kosėju.

Išvis, man labai nepatinka, kai man ką nors skauda. Aš taip nuliūstu, kad net susigraudinu momentais.Man labai savęs gaila.

Ar jums neatrodo, kad man reikėtų prasitęsti atostogas?

Taigi aš sergu.

Žmonės man liepia daryti visokius bjaurius dalykus - ryti (ar skalauti?) vandenį su druska, FUFU, mirkyti kojas, kas yra belekaip netgi pavojinga (pamenat tragišką mano tv pultelio žūtį?), gerti tas bjaurias arbatas, kurios yra gale mano virtuvės lentynėlės ir vadinasi ten visaip broncholis, bronchitas, bronchelis...

Ir, žinokit, man netgi atrodo, kad man teks rimtai pagalvoti apie šitų baisybių išbandymą.

Šiandien nutiko ir smagus dalykas, kai pasiskambinau tokiai moterėlei, ir pasakiau, kad ryt pas ją prisistatysiu atimti pinigų apie tūkstantuką, o paskui gavau meil'ą, kad nieko iš nieko neturiu imti. Ir kad būtų juokingiau, tai moterėlei neperskambinau. O neperskambinau todėl, kad man nepatiko jos tonas, kai kalbėjom. Na, toks, be nuotaikos, muahaha. Nors, o kam patinka, kai iš jų atiminėja pinigus, kai pagalvoji.

Ignoruoti orą

O aš visai ir nežinau, ar labai supykau, kad šlamštiškas oras sumovė mūsų Joninių sodyboj planus. Nes nu. Pagalvokim.

Viena neleidau laiko (ko nebuvo nei vienos dienos per šias atostogas, ko man jau gal net truputį trūksta, na, vienos menkutės dienelės,bei į ką neįskaičiuojama ta diena, kurią paskyriau tualeto ir ibumetino garbei). 

Gaminom sušį, kas buvo seniai nebedaryta ( dėl ko mane jau kirbina lengvas noras nuo ryt šiek tiek pasidietinti bent porą dienelių. Na, toks beveik dvasinis apsivalymas būtų).

Vėl turėjau savo vyrą namuose ( o Jis, beje, nebūtų joks trukdis net ir tą dieną, kurią ten skelbiausi norinti su savim praleisti, kikiki).

Žiūrėjom tragiškai juokingai besiužetį filmą kine, už kurį bilietas kainavo 17 lt. O jei išėjus iš filmo aš pagalvoju apie bilieto kainą, tai jau blogiau nebūna.

Mane guodžia žinojimas, kad rytojaus filmas bus neišvengiamai geras.

Vat tik kažin, kaip aš atsikelsiu, nes dabar negaliu miegoti, net rezgu mintį apie virtuvės, kuri panaši į patalpą, kurioje kažkas žaidė sušio karą, tvarkymą. Bet reiktų suvaldyti tokius savo kliedesius iki ryto.
P.s.: Mano krenkščianti gerklė yra šlykščiausia "vasariško" oro dovanėlė, bet tebūnie.

"Ačiū Dievui atsiradai"

Atsiduso mano vyriškis vakar.Matote, savaitgalį plaukiau baidarėmis. Palikau viską  ir išvažiavau kelionėn su dvejopa nuotaika, ir geriausias dalykas iš viso savaitgalio buvo tai, kad labai natūraliai viskas galvoje susidėliojo.

O blogiausia, kad palikau saviškius, o labiausiai saviškį be ryšio ir žinių apie padėtį. Negaliu patikėti, kad mūsų kaime Lietuvoj dar yra vietų, kur lieki visiškai be ryšio. Bet juk aš perspėjau taigi.

O ir kaip būtų atrodę, jei telefonu skambinčiau savo vyriškiui iš baidarės ir verkšlenčiau, kad  "Oi, man nusibodo, nėra tai upei galo, nežinau kur plaukti, ką daryti, noriu namo".

Bet dabar kai pagalvoju, buvo momentų kai baidarė priminė vaikystę, kai pirty šylant pasimiršo visi lietaus ir irklavimo vargai, o naktis buvo jau ir visai graži.

O štai šiandieną tikrai galiu išbraukti iš gyvenimo ir atostogų, bet ką ten gali žmogus žinoti, gal per ją būtų nutikę kas nors negero, kas nors, kas man būtų sugadinę daug daugiau nei vieną dieną. Iš tokios perspektyvos žiūrint, tai dar turėčiau turbūt pasidžiaugt, kad pusę dienos praleidau tualete, o kitą pusę - lovoje plyštančia galva.

Užtat kaifuoju apsikabinus telefoną nuo dėmesio ir apskritai nuo mobilaus ir interneto ryšio. Civilizacija jėga!

P.s: Skambino iš darbo su kvietimu liepą važiuot į darbuotojų šventę Latvijoj, bet man kažkaip dar šiandien sunkiai vystosi mintis apie miegojimą palapinėj, kai tos laukinės egzotikos buvo tiek daug net miegant  patogiam namely ant čiužinio.

Ir aš visai nesu aktyvaus poilsio mėgėja. Netyčia jei kas pamanėt.

Malonumai

Aš taip tikiuosi, kad baigiantis atostogoms jau pasiilgsiu darbo. Taip, man nutinka tokių nesąmonių, ir tai būtų puiku, nes šiuo metu tai dar nenoriu apie tai galvoti.

Kaip nerealu yra neiti miegoti iki trijų nakties. Kaip nerealu, kai gavus mylimojo bučkį septintą ryto, gali toliau nerti į patalus ir miegus. Kaip dar nerealiau yra keltis dvyliktą ir įgriūti į minkštą automobilio sėdynę, kurio net nereikia pačiai vairuoti ir patekti į vietą, kur visas pasaulis sustojęs ilsisi - kur šviečia ir šildo saulutė, kyla gardūs kvapai nuo grotelių, braškės iš lysvės tokio skanumo, kad net nėra ko lyginti su pirktinėm, o katytė visą dieną glaustosi  ir, prašydama paglostyti, murkia. Visai kaip maniškis.

Net sau pavydu.

Šiandien atsidariau savo barą siekdama atostoginės popietinės raudono vyno taurės su ledukais prie skaitomos knygos, ir net amo netekau - kas žino, iš kur pas mane tiek šampo prsikaupė, ką? Hahaha, reikėtų apsvarsyti šios naujos problemos sprendimo planą.

Sekantis dalykas - nusipirkau pirmąjį maudomą šiemet, ir jis - dabar pasigirsta nuostabos šūksniai - NĖRA rožinis.Bet, žinoma, nepažadu, kad ir antram taip pasiseks.

Šiandien aptikau, kad dar nesunaudojau visos B. dovanos - liko vonios burbulas, o kosmetikos lentynėlėj dar radau baltojo molio, todėl dabar maloniai ilsiuosi po visų SPA procedūrų su kavos puodeliu, o nuo manęs jau kvepia visas kambarys.Mur.

Kaip aš be reikalo nerimavau, kad reikės stengtis planuoti atostogas ir susikurti įdomesnės veiklos, dabar tik spėju atsakinėt į skamučius ir dėliotis smagius dalykėlius, kuriuos verta nuveikti. Tiesa, tikiuosi pakankamai laiko liks dykinėjimui.

Ir net nepykstu ant klientų, kurie man vis paskambina. Negali be manęs, negali, nieko nuostabaus.
Atostogos yra gėris (aš tikiuosi teksto dabar neskaito, pavyzdžiui, Auksė, nes turbūt už visą šitą mintyse trenktų man kokiu sunkiu daiktu).
O laiko radau net įrašui apie maistą - skaityti čia.

Atostogauju.

Ar galiu, sakau, jau nuo šiandien?

Kol tvarkys mano nusiaubtą darbo vietą.

Atostogos.

Išeinu, pažvelgiu į tamsius dangaus debesis, ir išpučiu visą vėją iš plaučių. Pačiu laiku iššokau iš skalbyklės būgno tipo karuselės.

Viduje suplasnojo drugeliai, nes šiuo metu vietoje, kurioje spaudžiamos šviežios sultys, kvepia lentynos naujų knygų, šeimininkai tobulai nuoširdūs ir lygiai kaip ir aš vertina mano brangenybes, taigi tuose namuose - kaip tik - irgi pirma diena atostogų. Ten ir nutūpiau susivokti, nes nujaučiau, ką suvoksiu - kad man nerealiai gerai.

Kažkaip netyčia vakare pasivaikščiojau Birštono takeliais.
Įdomu, kaip sekėsi mano draugei blondinei ir jos solidžiam kostiumėliui, kuriuos šiandien paleidau iš mašinos viename rajone įteikus dujų balionėlį? Tik neik į bendrabučių pusę.
Rytoj aš greičiausiai nubusiu nuo jo atsiųsto bučinio, o kelsiuos... nors ir vakare.
Ir jei Tu iš tiesų mane išmokysi, kad tai, ką mano nereikšmingieji, yra nesvarbu, tai bus tobuliau už tobulumą.
O aš darau pažangą.

Pokyčiai ir vyras, kvepiantis greipfrutais.

Šiandien apvaizda man atsiuntė maniškį taip laiku, nu taip laiku, tiesiog konkrečią reikalingą minutę - jis jau buvo kieme, kai sulaukiau ano skambučio. Tokiais atvejais labai praverčia vyriškas blaivus požiūris į dalykus, ir nedrebančios rankos už vairo.
Reikia važiuoti, o aš:
-Neturiu ką apsirengt.
-Pilna spinta, o tu neturi ką apsirengt?
-O aš neturiu ką apsirengt.
Žinot, o gal iš pamatų dalykai pradedami judinti tada, kai jau viskas pribręsta pokyčiams? Gal jau reikėtų eit praminti naujų takų? Ir kodėl pagalvojus apie pokyčius, imu jausti ne nerimą ir suirzimą, o virpuliukus?
Jei Mahometas neina pas kalną, tai kalnas...?
Ir šįkart keisti norėčiau tikrai ne vyrą, haha. Pasvajokit.

Liuks naujas tinklaraščio stilius. Man patinka. Mažiau spalvų, toks jaukesnis, malonesnis akiai.

Pastebėjot??? Haha, dėkui už įvertinimą.

Mano naktipiečiai

Laukia geri dalykai.

Atsipalaidavau, pasidaviau teigiamiems fluidams, išsilaisvinau iš mažiausiai kartą per mėnesį aplankančio trumpo, bet labai nykaus dirglumo periodo, kada vienu sakiniu zyziu, antru - atsiprašinėju, o tai taip juokingai atrodo.

O šiandien ramu, o šiandien netgi puiku, jokios zyziančios musės manęs nenervins ir nesuerzins, galit net bergždždiai negaišti laiko. Ok, gal ir vyksta šioks toks supriešinimas tarp jų ir manęs , bet pasirinkti barikadų pusę neįtikėtinai lengva -argi dar galėtų būti kitaip?

Sugrįžo daržovių  močiutytė - pirkau pundą krapų už litą.

O dabar kavos.

Stiprios.

Juodos.

Užsiregistravau savo rajono bibliotekjoj, kur kaskart patiriu katarsį, matydama tiek NEMOKAMŲ knygų, hahaha. Nes skaitymo manija kitu atveju mane galutinai nuvarytų į bankrotą.

Šis vakaras bus tik su savim. Keista, bet jau nepamenu, kada toks buvo.

Sweet.

Bang bang.

Pasiskaičiau keletą memuarų, žinote. Sakau jums - šaunuolės, moterys, formuokit tuos savo vyriškius pagal savo kurpalių. Linkėjimai. Aš iškeliu rankas ir pasiduodu. Nors, tiesą pasakius, niekada tokios misijos ir nesiėmiau. Kai pagalvoji, tai tokiems paslankiesiems iki manęs niekad taip ir nepavyko kelio prasiskinti. Ne mano tipas. Praikeikimas čia gal toksai (?). Skonio reikalas, skonio reikalas. Pasakyčiau, kad net moterys skystos prie manęs nelimpa. Nu negaliu aš visų tų kondensuoto pieno šypsenėlių pakęsti.

Taip, geras toks ir oras už lango, kaip ir mano nuotaika - būčiau berniūkštis, tai šiandien eičiau muštis. Vat, jaučiu, palengvėtų. Arba, o jei imčiau lankyti kokias savigynos treniruotes? Jojojo. Ir tapčiau stipri stipri, padaryčiau šimtą atsispaudimų ant vienos rankos, paskui šimtą ant kitos. Ir maždaug tada susitiksime, mielasis, poligone. Ar kur ten. Ot parodyčiau tada. Žongliruočiau visais tais šautuvais. Nu kodėl netikit? Pati mačiau, kad Grybauskaitė, pavyzdžiui, šaudė, tai negi aš negalėčiau? Ką ten... Nusitaikei, šauni, o visi bėga. Muahaha. Gėris.

Tokios tad šiandien mano fantazijos.

Does he...? :D :***

Atidarytas kondicionieriaus sezonas

Reikalai tokie:

• Žinote, aš tikrai nesu blogiausias variantas žioplumo , išsiblaškymo -pavadinkime gražiau - prasme. Taip, man nutinka įvairūs dalykai, kurie paprastai kitiems žmonėms nenutinka, aš kartais klaidžioju padebesiais, aš kartais klapsiu blakstienom kaip blondinė, mano nuomonė ir nuotaika, būna, kinta kaip lietuviški orai, bet jau vakarykštis variantas, tai oj. Dabar man reikia parašyti laišką, kuris adresatui nepatiks, kur jau ten. Bet turiu parašyt, kitaip žmonės gali pamanyti, kad man galima lipti ant galvos.
• Vakar žiūrėjom laidą apie vieną tokį savanorį - iš tų, kaip ir maniškis, ir anas, matote, tiesiog priburbuliavo ir numirė tose nelemtose pratybose, per kurias aš ne tik kad prarandu tokį kiekį Jo laiko, kurį būtų galima skirti MAN, o ne voliojimuisi po žolę su uodais, bei bėgiojimą krūmais švilpiant kulkom. Čia žmogus taip ilsisi nuo vadovaujamo darbo - aceit, kasdien reguliuoju gyvenimą kitiems, tai laisvalaikiu smaginuos kai mane vaiko ir šaudo kiti? Belieka tikėtis, kad bent jau plaukti moka geriau už aną vargšelį.
• Šiandien man montuoja į mašiną kokias tai garso kolonėles, jau įsivaizduoju kaip pamėginimui įjungs vienintelį šiuo metu mašinoj įdėtą kompaktą - turėtų užgroti Lilly Allen "Fuck you", bet aš tikrai taip negalvoju apie tą šaunuolį, kuris  stengiasi dėl manęs.
• Ir pagaliau nebebraukau darbo dokumentų ir rašau birželį, o ne gegužę, kaskart taip sunku atsisveikint su gimtadienio mėnesiu. 
• Šiandien galvoju panaudoti antrą savo knygyno kuponą, nes "Dievo namus" baigiu.

Iki dangaus.

O vakar grįžau namo ir manęs koridoriuj laukė netikėtas naujas baldas! Nerealiai dabar drabužius ir batus turiu kur dėti, ir dar tas daiktas su ratukais, ir gali keliauti belekur, pavyzdžiui į parduotuvę su manim, haha.

Vakar labai labai norėjau arbūzo. Nuėjau į namų parduotuvytę - ten, kur jau mane pažįsta, jei neturiu kokio smulkaus pinigo, sako, ai, kitąkart atnešit, ir tai yra vienintelė vieta, kur aš iš tiesų išdrįstu nušlepenti su kroksais, naminėm apsmukusiom kelnėm ir be makiažo, kažkada svajojau apie tokį dalyką. Ten yra visokiausių gerų dalykėlių, gražu, švaru, erdvu, ne taip, kaip tose chamūrkėse, įrengtose daugiaaukščių balkonuose, ir ten visada būna būtent to, ko prireikia. Bet vakar arbūzo nebuvo. Nu ot. Tai ta proga nusipirkau kolos. Ne light ir ne zero. Nu nes ten tokių nebūna. Toj parduotuvytėj yra visko maždaug vienos rūšies. Vienos rūšies druskos, sviesto, varškės, grietinėlės, tualetinio popieriaus, jogurto, vienos rūšies kolos.

O kadangi prie mano darbo yra ponia maxima, tai susižvejojau arbūzą šiandienai. Kaina labai labai graži, ir neduok tu dieve, neskanus bus.

Ne į temą. Aš tikrai nežinau visų dalykų, kuriuos valgo arba nevalgo maniškis. Austė sakė, nu bet tai kaip tu nežinai. Nu rimtai nežinau. Pasitinku, sakau, labas, va valgysim tai ir tai. Mišrainės, ledų, pyrago. Labai dažnai Jis pradeda zysti, mykti, ir visaip kaip atsikalbinėti, bet aš esu nepalaužiama ir verkšlenu ir ožiuojuos tol, kol sako, nu gerai, nešk. Muahaha. Aš gera kulinarė, tiesiog normaliai nemaitinu savo vyriškio, keista, kai pagalvoji, kažkoks naujas reiškinys.

Jei jau taip gerai pasvarsčius, tai negi aš šersiu ateity savo šeimą tais visais dalykais garuose? Gerai, draugėm sueina, bet tai va vyriškoji giminė rauko nosį. Teks stovėt prie aliejuotų kotletų ir karbonadų? Et, ko nepadarytum dėl to jausmo iki dangaus.

Gėdingi 55

Kad jūs, visi tie, kurie pasakojatės, kaip Ieva šumacheriškai vairuoja, būtumėt matę, kaip aš vakar naktį tvarkingai vairavau namo! 55 ir jokių staigių posūkių, haha. Taigi prieš filmo pradžią mane aplankė suvokimas, kad vairavimo teises palikau kitoj rankinėj. Oi, nemėgstu aš tokių dalykų, nes labai nuoširdžiai tikiu kiaulystės dėsniu, o draugės argumentas "tu graži, tvęs nebaus", irgi ne kažką nuramino.

Jau beveik pasiekus savo kiemą užpakaliniam veidrodėly pamačiau automobilį su švyturėliais.O kai pradėjo mane lenkti, nebyliai lūpomis formavau visus keiksmažodžius, kuriuos prisiminiau. Dabar,galvoju, viskas, stabdys.O ten - nelemtas apsaugos automobilis.

Kadangi šiandienai pranašavo lietų, užsistačiau mobilaus telefono IR televizoriaus žadintuvus, o ryte, vien todėl, kad lyja, paskambino mama, patikrint ar keliuosi.

Tiesą pasakius, noriu namučio pas savo obuoliukus ir kriaušytes.

B. draugas ginasi magistrinį šiandien:

B. Atseit pati nei kiek nerimo neturėtum, jei taviškis gintųsi.

Aš: Neturėčiau :)

B.: Nesąmonė:P

Aš: Nu ok, šiek tiek nerimaučiau, kad Jis sudirbs savo recenzentą :).