Jei ne artimo išdavystė, tai pasaulio išdavystė prieš tave patį vieną dieną neišvengiamai tave įskaudins. Nepaisant to, kad mirtis yra neišvengiama, kiekvienas nevalingai tikimės nemirti.
Kiekvienas tikimės ir kad liksime neįskaudinti, nors būna, kad tai taip iš anksto akivaizdu, kad net atrodo absurdiška.
Visada yra būdas pasauliui tave apmulkinti kaip mažą vaiką. Net tada, kai jau esi toks su patirtim, toks nebe 18-iolikos, toks visko matęs. Ir lieka tik sprendimai po, kai sprendimai prieš jau padaryti.
Tik būna, kad visiškai nesinori jų priiminėti, nes papraščiausiai nežinai. Žinojimas yra didelė jėga, nežinojimas yra visiškas bejėgiškumas, nežinantis žmogus yra menkesnis, bailesnis ir žiauresnis už primatą.
Ir šiuo metu aš nežinau.
Mano būsena šiomis dienomis panaši :) Tik nežinau, džiaugtis čia reikia ar nuliūsti. O gal tiesiog toliau gyventi :)
AtsakytiPanaikintiPaliūdėti, pasidžiaugti ir toliau gyventi ;)
AtsakytiPanaikintiMes su kambarioke pasitarėm ir nusprendėm, kad gerų minčių prirašiusi, kaip niekada rimtų ir taiklių :)Po naujametinė depresija nekaninka?
AtsakytiPanaikintiSkyrybinė gal:)
AtsakytiPanaikintiO dėl minčių, tai jaučiuosi pamaloninta tokios rimtos komisijos sprendimo! ;)Juk paprastai man neblogai sekasi apsimesti, kad rimtų minčių negalvoju :))
Ievule, kokia dar skyrybinė? Juk geri išeina (arba mes nuo jų nueinam) tik tam, kad ateitų dar geresni.
AtsakytiPanaikintiDeja, o gal ir visa laimė, visko iš karto turėt negali.
Nu vat, pagyvensim ir pamatysim, kaip čia bus!Svarbiausia, kad būtų įdomu ;D
AtsakytiPanaikinti