Aš taip pasiilgau tiekos dalykų...
Pasiilgau lietaus. Tokio, kur lyja pusdienį. Šilto...
Pasiilgau šviesių vakarų, nors nesuprantu, kodėl dar niekas netrimituoja, jog važiuojant po darbo penktą NEBĖRA tamsu! Nerealiai.
Pasiilgau saulės...
Pasiilgau pasisėdėjimų balkone - ne tokių, kai sėdi susisupęs į pledą ir kaleni dantimis, o tokių, beveik nuodėmingų...su kava ir dūmu... (
Pasiilgau tų visų suknelių, liūdinčių aukštai spintoje, nes ne sezonas...
Pasiilgau vasaros atostogų, kurias ir vėl, kaip pernai, pasižadėčiau išnaudoti kuo produktyviau, bet nieko man neišeitų...
Pasiilgau braškių iš lysvės ir vyšnių nuo šakos...
Pasiilgau basučių kaukšėjimo į įkaitųsį grindinį...
Pati stebiuosi, bet aš ilgiuosi vasaros...
O bet Jis vistiek yra mano ilgesio čempionas. Kiaurus metus!O ar verta ilgėtis? O kaip jums atrodo? Ar vasara verta jūsų ilgesio? Ar dėl to ji nėra dar šimtą kartų nuostabesnė?
Tpfu, iš kur čia ta mano romantika šiandinen. Einu, ir visur man, kur žiūriu, gražu, ir visur romantika širdį spaudžia.
Bet, kai pagalvoji, tai nėra tokios romantikos, kurios nepridusintų maximų lentynų raudonasis šturmas prieš vasario 14-ą. Meškučiai, zuikučiai ir šlykščios išsišiepę grojančios širdys išeis į trasą. Jausmų, santuokų ir santykių išbandymas - laikykimės, nešiokimės mezymo eidami prekybcentrin krabų lazdelių pirkti. Pykina smarkiai, bet vasario 16-ą turėtų palengvėti.
Juokauju. Mielasis,nupirk man širdutę.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą