Tuo atveju, kai dėl ko nors dvejoju, idealus variantas toks -
mama man pataria, o Jis tam šimtu procentu pritaria. Tai yra pats geriausias kokteiliukas problemai ar abejonei spręsti, visiškas storas, riebus, nenutrinamas taškas po atsakymo į mano klausimą. Daugiau jau tada niekas nesvarbu, visas pasaulis gali turėti savo nuomonę, gal net kartais visai kitokią, gali man tai bandyti paaiškinti, yra įmanoma, kad kas nors net tiek būtų naivus, kad bandytų pakeisti mano nuomonę. Kvailystė, žinoma, juk mano asmeninio
aukščiausiojo teismo nuosprendis priimtas. Žiūriu į tokį
Don kichotą, ir galvoju, kad tarsi nebe vėjo malūnų laikai, bet va kokių dar pasitaiko.
Aplinkui juk nemažai žmonių, kurie patys ir jų nuomonė mums tikrai rūpi ir yra svarbūs, bet ar daug kam iš jų galime taip patikėti savo žingsnius, kaip aš čia pasakoju, pasileisti tarsi sraunia upe valtyje be irklų, atsipalaiduoti ir neabejoti nė sekundės? Tai yra nuostabiausias jausmas pasaulyje, sakau jums! Štai kokio jausmo aš ieškau gyvenime visame kame - meilėje, žmonėse, darbe, gal net, pavyzdžiui, tikėjime. Tai yra sunku, tai nebūtinai pavyks ir įvyks, bet... visi mes šiek tiek
Donkichotai.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą