Optimistinis pirmadienis

Jau vakar užmigau su mintimi, kad šiandien turiu įžvelgti kuo daugiau teigiamų dalykų net ten, kur, atrodytų, jų nė su žiburiu nerasi. Pasižadėjau sau dieną pradėti su pliuso ženklu, reikalų imtis su šypsena, kad ir kaip kai kurie dalykai erzintų ir keltų alergiją. Tokį planą sukurpiau todėl, jog jau atrodė, kad bus baisiai neįdomi ir slogi diena, nes ryte garantuotai susigadinsiu nuotaiką aiškindamasi neišvengiamai būtinas problemas.
O tada ėmiau svarstyti, kiek tos problemos iš tiesų yra problemos, palyginus su viso pasaulio katastrofomis, ir kokia nauda tų problemų sprendimui yra iš mano surauktos nosytės. Ir žinote ką? Dar ne vakaras, bet aš jau tai padariau -visa tai, ką planavau, ir visai nė karto nesusiraukusi, neparodžiusi nei vienam žmogui, kad esu kažkuom labai nepatenkinta ir nusivylusi. Viskas susiklostė net paprasčiau ir geriau nei tikėjausi, tie žmonės nesinešios atminty niūraus mano paveikslo, o geriausia tai, kad pati nejučia supratau, kad net ir visai smagu yra taip, kaip viskas išėjo.
Dažnai mūsų problemos baimė, pastangos jos išvengti, pasipiktinimas ir savęs gailėjimas atima nepalyginamai daugiau laiko, jėgų ir sveikatos, bei padaro daugiau žalos nei pati problema.Su laiku mokausi kuo mažiau laiko skirti savidestrukcijai, nes iš patirties žinau, kad tai yra daug didesnė griaunanti jėga nei kuri nors iš aplinkos.
Šiandien jaučiuosi gerai, nes jau susirinkau pluoštą šypsenų naujai savaitei.
O dar oficialiai pradedu valgyti išgirtuosius pusryčius.Eksperimentas.Nes pusryčiai svarbiausias dienos maistas, ir jų nereikia dalintis nei su draugu, nei su priešu, labai labai sveika ir pan. Karštu vandeniu užplikyti dribsniai su vaisiais.