Gali manyti, kad turi viską, bet labai klysti.
Tas, kuris turi tiek mažai, bet yra laimingas bus persona non grata amžiams, nes tokie žmonės labai nepopuliarūs ir erzina - niekam neįdomu, kad vertini, ką turi. Esi keistas mažų mažiausiai, esi krislas aky, esi persikūnijęs sąžinės balsas, aidas vidinės raudos, kad nedžiugina pasaulis žmogaus, kuris nemoka naudotis laimės receptais. Nes greitas maistas juk yra pigesnis ir sotesnis, nei ilgas kelias rankų darbo, tikrų produktų - jausmų ir siekių link.
Blogiausia būtų apie tai kalbėti garsiai, nes tada atrodai toks susireikšminęs...
Jei pavargsti, tiesiog nebeturi jėgų, guli ir žiūri į lubas prieš užmiegant, svarbiausia, kad sąžinė būtų rami. Todėl esam priversti mokytis technikos, kurią vadinu strategija du žingsniai į priekį. Kiekvienas mūsų veiksmas turi atoveiksmį, dažnai net užkuria visą grandinę veiksmo padarinių, kurie visai nebūtinai būna blogi, bet kartais net labai nustebina, todėl man atrodo yra svarbu stengtis juos numatyti. Galite nustebti, kaip tai kartais nesudėtinga, o rezultatai džiugina, nes būna, kad išvengi katastrofos, o būna, ją sukeli, nes taip reikėjo. Ir tada pagaliau nors trumpam jautiesi savo likimo šeimininku.
Einu plikyti vaisinės arbatos.
O vakar atidarėm kalėdinio vyno sezoną.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą