Liko 17 dienų

Kitu atveju būtų apgailėtina gerti darbe ne kavą, o žolelių arbatą bronchams. Bet už lango - žiema. Gruodis, nors ir be sniego, barstantis po kelias snaiges tai šen, tai ten. Pats tas laikas kutuliukui gerklėje ir kokiai nors peršalimo bacilai dirbti savo darbą. Netyčia pagalvoju, kad nebūtų jau taip baisu trumpam susirgti ir gulėti pataluose su pateisinama priežastim savo žieminiam tingumui.
Jau papuošėt eglutę? Aš taip. Ir sukaupiau krūvelę dovanų artimiesiems. Kažkaip net nejučia, tokių šaunių, malonumas dovanoti garantuotas. Kad taip pavyktų su visom... ir neištuštinant paskutinės pamirštos kortelės su dešimt litų likučiu.
Taip taip,metai bėga, o aš vis dar įsimylėjus savo tobulą vyrą ir Kalėdas. Visur man jau kvepia Kalėdom. Visur visur. Beveik užuodžiu Kūčių vakaro silkę ir Kalėdų ryto šurrmulį. Man atrodo, kad Kalėdos - laikas, kai vėl pasijaučiu vaiku. Nepaisant visų atsakomybių, neramumų, nepaisant visko trumpam sustoja laikas. Ir vėl ima noras kepti, virti, gaminti, puošti, pakuoti...
Nuo šiandien, kaip ir kasmet, Nekalbadieny lakrodis įjungiamas - skaičiuojam laiką iki Kalėdų.
O ta arbata padeda.