Liko 7 dienos

Nespėju parašyti, atsiprašau. Vakar grįžau iš tikro zoologijos sodo. Net keista, kaip mano šeima, ilgus metus deklaravusi savo griežtą nuomonę prieš gyvūnus namuose, ar, dar baisiau - butuose, dabar turim kartu sudėjus du šunis ir katę. Jeigu kas sakote, kad draugų nenusipirksi, tai dar gerai pagalvokite, nes gyvūnėlį perkant pridedama garantija - draugaus ir mylės iki gyvenimo pabaigos.
Gal sugrauš kartais kokį kompiuterio pelytės laidą (pats metas buvo pagaliau įsigyti belaidę) , kaip mano Tutis, ar snausdamas pagadins orą tau gardžiuojantis kavos puodeliu, bet kam rūpi tokie niekai, kai gražuolis juokingas kamuoliukas tavęs laukia 24 valandas per parą, visada pasiruošęs.
Ateinančius metus pasitinku su labai jau dideliu asortimentu jausmų, bet džiaugiuosi, kad didžioji dalis - teigiami.  Visa tai, kas slegia, matyt taip pat turi būti, ir bus, bet kiekviena neganda ar negerumas atneša tą mažą, dažnai net neįžiūrimą gerumą - kad ir kaip būtų sunku tuo patikėti.
Prieš šventes visi geresni, kiekvienąkart nuoširdžiai tuo stebiuosi ir džiaugiuosi. Kol žmonės dar prisimena žmones, kol susitinka išgerti to stebuklingo ir neišsemiamos prasmės dalyko - puodelio kavos, šitam pasauly viskas gerai.
Ateinantys metai atneš labai daug visko, žinau, norėčiau tik kad gyvenimo svarstyklės vis įmestų tų gerų dalykėlių ant laimės lėkštutės palaikyti pusiausvyrai.
O Kalėdos jau tuoj tuoj.