Šeimos pagausėjimas

Draugystei dydis nesvarbu

Nuo sekmadienio labai netikėtai, taip netikėtai, kad beveik kaip kokiam sapne, tapau mama su kūdikiu. Juokiausi, kai pirmąkart išgirdau tokį apibūdinimą, o dabar labai tikroviškai man tas pasakymas atrodo. Tik tiek, kad mano kūdikis sveria maždaug 500 g ir yra šuo, ūgio šiek tiek virš plintuso, ir dar be gebėjimo, pavyzdžiui, loti, kolei kas apsieinam su panačiu garsu į apči.Mano šuniuko vardas Tutis, ir mes jau geriausi draugai. Šunį laikau antrą kartą gyvenime, be to, draugauju ir su tėčio šunyte, bet čia yra visai kitas reikalas. Šitas šuniukas yra mano atsakomybė, ir oho kaip tai jaučiasi. Pirmą naktį kelis kartus tikrinau, ar gyvas tas mažas pūkuotas padarėlis, visokie motiniški jausmai mane , žinoma, lanko, bet labai stengiuosi nenukvankti iki to lygio, kur atsiranda atskiros facebook paskyros šuneliams ir panašios anomalijos...juk mano šuniuko vardas net ne koks dizaineriškas, jaučiamės labai originalūs prieš daugumą jorkšyrų. Ir vis dėlto jau turim kelioninę tašytę, žydrą kaspinėlį, kurio dar teks palaukti, nes plaukučiai trumpučiai, ir kitų smulkmenyčių, kurios tokios mielos mielos, net jei ir kainuoja.
Tai štai kaip nutinka, gruodžio pirma, o mano pirma įrašo pastraipa ne apie Kalėdas! Viskas, į žiemą už lango gal ir nepanašu, bet ką dabar. Savaitgalį puošiam eglutę.Pagaliau. Mėnesiui laiko problemas pabandom padėti į šalį. Jei labai pasistengi, tikrai įmanoma, išbandyta. O tuomet jau imi žmogus kaip išprotėjęs kepti sausainius, virti kisielių, pakuoti dovanas ir deginti žvakutes, nes žiemą tamsiausi ir ilgiausi vakarai. O gal šilčiausi ir jaukiausi?