Nes nauja - geriau, nei sena.

Kartais atrodo, kad viskas labai blogai. Na gerai, daugelis ima kraipyti nosytes ir dūsauti, kad man tavo problemas, visaip badyti į gerus dalykėlius, kuriuos turiu, pati aš suprantu, jog kvaila mano vietoj sriūbauti į pagalvę, todėl taip nedarau. Nedarau, nes bijau, kad vieną dieną, kai tų gerų dalykėlių, neduok dieve, ims mažėti, nugraušiu nagelius prisiminus, kaip skundžiausi.
Bet vis dėlto, kartais atrodo, kad viskas blogai. Na tiesiog iš eilės - tai vyras pakiaulina,tai pokyčiai darbe, spuogelis keistas pilve, tai šuo kojytę išsisuka, tai šiaip mergaitiškos bėdos po saule...
Ir ką tada?
Tada belieka laukti šviesos pluošto iš už kampo. Neišvengiamai. Net juokinga, kaip trumpai tenka laukti. Šiandien prunkštelėjau, kodėl taip? Viskas greitai išsisprendžia, kad dar spėtume pagyventi, kaip reikia - linksmai ir palaimingai - kol iš darbo neišmetė, kol spuogelio pas daktarą nepatikrinom, kol... na kol viskas baigsis. Nes baigsis.
 Taip ir gyvenu, tokiomis mažomis akimirkomis, kaip protingo pašnekovo šypsena, kaip žavaus praeivio sugautas žvilgsnis, kaip sielą krikštolu užliejantis malonumas, pasikvėpinus gerais kvepalais...
Rytoj švęsim, kaip mokėsim. Svarbiausia tikėti, kad nuo sausio pirmos viskas keisis į gera. Linkiu naujiesiems visko, apie ką svajoja mano skaitytojai. Tegul ateinantys metai būna malonumų metai Jums...O paskui jau gimdysim vaikus ir ravėsim darželį. Laimingi, be abejonės. Bučkis!

Versace bright crystal

Sveikinimas

Šventų Kūčių ir Kalėdų proga linkiu visiems savo skaitytojams niekada nepamiršti svarbiausio dalyko -  pasaulis yra toks, koks mums atrodo. Ir man atrodo, kad visos pasaulio bėdos gali nors kelioms dienoms išeiti atostogų, net tos, didžiausios ir sunkiausios (t.y. Jūsų), net tos. O tuo tarpu į darbą lai kimba geros nuotaikos užtaisas, meilė, viltis, džiaugsmas ir tikėjimas. Kiekviena diena yra naujas iššūkis. Bučkis visiems zuikiams ir zuikėms:*

Ieva.

Liko 7 dienos

Nespėju parašyti, atsiprašau. Vakar grįžau iš tikro zoologijos sodo. Net keista, kaip mano šeima, ilgus metus deklaravusi savo griežtą nuomonę prieš gyvūnus namuose, ar, dar baisiau - butuose, dabar turim kartu sudėjus du šunis ir katę. Jeigu kas sakote, kad draugų nenusipirksi, tai dar gerai pagalvokite, nes gyvūnėlį perkant pridedama garantija - draugaus ir mylės iki gyvenimo pabaigos.
Gal sugrauš kartais kokį kompiuterio pelytės laidą (pats metas buvo pagaliau įsigyti belaidę) , kaip mano Tutis, ar snausdamas pagadins orą tau gardžiuojantis kavos puodeliu, bet kam rūpi tokie niekai, kai gražuolis juokingas kamuoliukas tavęs laukia 24 valandas per parą, visada pasiruošęs.
Ateinančius metus pasitinku su labai jau dideliu asortimentu jausmų, bet džiaugiuosi, kad didžioji dalis - teigiami.  Visa tai, kas slegia, matyt taip pat turi būti, ir bus, bet kiekviena neganda ar negerumas atneša tą mažą, dažnai net neįžiūrimą gerumą - kad ir kaip būtų sunku tuo patikėti.
Prieš šventes visi geresni, kiekvienąkart nuoširdžiai tuo stebiuosi ir džiaugiuosi. Kol žmonės dar prisimena žmones, kol susitinka išgerti to stebuklingo ir neišsemiamos prasmės dalyko - puodelio kavos, šitam pasauly viskas gerai.
Ateinantys metai atneš labai daug visko, žinau, norėčiau tik kad gyvenimo svarstyklės vis įmestų tų gerų dalykėlių ant laimės lėkštutės palaikyti pusiausvyrai.
O Kalėdos jau tuoj tuoj.

Liko 17 dienų

Kitu atveju būtų apgailėtina gerti darbe ne kavą, o žolelių arbatą bronchams. Bet už lango - žiema. Gruodis, nors ir be sniego, barstantis po kelias snaiges tai šen, tai ten. Pats tas laikas kutuliukui gerklėje ir kokiai nors peršalimo bacilai dirbti savo darbą. Netyčia pagalvoju, kad nebūtų jau taip baisu trumpam susirgti ir gulėti pataluose su pateisinama priežastim savo žieminiam tingumui.
Jau papuošėt eglutę? Aš taip. Ir sukaupiau krūvelę dovanų artimiesiems. Kažkaip net nejučia, tokių šaunių, malonumas dovanoti garantuotas. Kad taip pavyktų su visom... ir neištuštinant paskutinės pamirštos kortelės su dešimt litų likučiu.
Taip taip,metai bėga, o aš vis dar įsimylėjus savo tobulą vyrą ir Kalėdas. Visur man jau kvepia Kalėdom. Visur visur. Beveik užuodžiu Kūčių vakaro silkę ir Kalėdų ryto šurrmulį. Man atrodo, kad Kalėdos - laikas, kai vėl pasijaučiu vaiku. Nepaisant visų atsakomybių, neramumų, nepaisant visko trumpam sustoja laikas. Ir vėl ima noras kepti, virti, gaminti, puošti, pakuoti...
Nuo šiandien, kaip ir kasmet, Nekalbadieny lakrodis įjungiamas - skaičiuojam laiką iki Kalėdų.
O ta arbata padeda.

Šeimos pagausėjimas

Draugystei dydis nesvarbu

Nuo sekmadienio labai netikėtai, taip netikėtai, kad beveik kaip kokiam sapne, tapau mama su kūdikiu. Juokiausi, kai pirmąkart išgirdau tokį apibūdinimą, o dabar labai tikroviškai man tas pasakymas atrodo. Tik tiek, kad mano kūdikis sveria maždaug 500 g ir yra šuo, ūgio šiek tiek virš plintuso, ir dar be gebėjimo, pavyzdžiui, loti, kolei kas apsieinam su panačiu garsu į apči.Mano šuniuko vardas Tutis, ir mes jau geriausi draugai. Šunį laikau antrą kartą gyvenime, be to, draugauju ir su tėčio šunyte, bet čia yra visai kitas reikalas. Šitas šuniukas yra mano atsakomybė, ir oho kaip tai jaučiasi. Pirmą naktį kelis kartus tikrinau, ar gyvas tas mažas pūkuotas padarėlis, visokie motiniški jausmai mane , žinoma, lanko, bet labai stengiuosi nenukvankti iki to lygio, kur atsiranda atskiros facebook paskyros šuneliams ir panašios anomalijos...juk mano šuniuko vardas net ne koks dizaineriškas, jaučiamės labai originalūs prieš daugumą jorkšyrų. Ir vis dėlto jau turim kelioninę tašytę, žydrą kaspinėlį, kurio dar teks palaukti, nes plaukučiai trumpučiai, ir kitų smulkmenyčių, kurios tokios mielos mielos, net jei ir kainuoja.
Tai štai kaip nutinka, gruodžio pirma, o mano pirma įrašo pastraipa ne apie Kalėdas! Viskas, į žiemą už lango gal ir nepanašu, bet ką dabar. Savaitgalį puošiam eglutę.Pagaliau. Mėnesiui laiko problemas pabandom padėti į šalį. Jei labai pasistengi, tikrai įmanoma, išbandyta. O tuomet jau imi žmogus kaip išprotėjęs kepti sausainius, virti kisielių, pakuoti dovanas ir deginti žvakutes, nes žiemą tamsiausi ir ilgiausi vakarai. O gal šilčiausi ir jaukiausi?