Ko aš mokysiu/mokyčiau savo dukrą. Pirma dalis.

• Visada žinok ir skirk, kuriems žmonėms tu patinki, o kurie tave myli.Mylinčių per gyvenimą mes sutinkame vienetus. Mylintys pakenks tik netyčia, tik tiek, arba net mažiau, nei pats sau kenki. O viskas, ko mes apskritai galime tikėtis iš žmonių - kad jie mums kuo mažiau kenktų. 
• Nieko ir niekada nebūna už dyką. Gerai pagalvok, priimdama paslaugą, nes už ją paskui teks tris kartus sumokėti.
• Galvok savo galva. Žvelk ne pro kaimyno akinius, o tiek, kiek pačiai matosi. Nei daugiau, nei mažiau. Atmink, jei tavo veiksmas sukelia didžiulį aplinkos priešiškumą, greičiausiai pataikei į dešimtuką - nemesk kelio dėl to takelio, į kurį tau visi baksnoja pirštais. Teks susitaikyti, kad tada, kai visi ploja tau katučių ir glosto per petį - pats laikas kelti bures ir plaukti į kitus vandenis naujų žemynų užkariauti.
• Pasakyk savo nuomonę. Net jei tau kartos, kad nieko nepakeisi, kad upės tekėjimo nesustabdysi, pasakyk apie tai, kas graužia tavo širdį, nes tų, kurių nepakeisi, bala nematė, bet šitaip išlaisvinsi save nuo sunkios naštos. Akmuo užantyje niekam sveikatos neprideda.
• Gyvenime daryk tai, kas tau patinka. Skamba taip paprastai, bet pamatysi, kaip tai sunku. Tas jausmas, kad visur kitur žolė žalesnė labai trumpalaikis, labai apgaulingas. Greičiausiai gerai pagalvojusi suprasi, kad nebūtina pačiai akmenuotu keliu pasivaikščioti, kad pasimatuotum kito numintus batus. Daryk tai, kas TAU patinka.