2013-12-14

Šventės. Įsivažiuojam.

Grįžau naktį iš baro, atsiguliau, o mano juokingas šuo nesuprato, kad dabar bus miegama, ir nešė visus žaislus, dėliojo man ant nugaros, nes jis moka užsiimti savimi, jei šeimininkė neturi laiko arba jėgų užsiimti juo.
Ir ką man tai primena?
Šiandien einu į spektaklį - komediją, žinote tuos, kurie neprasmingi, be išliekamos vertės, kurie visi vienodi kaip domino kaladėlės, su smulkiais epizodiniais skirtumais, bet žiauriai identiški pažvelgus iš toliau. Gerai perkama chaltūra. Vienodi kaip ir mano bandymai ištrūkti, arba, gerai, jei palaikysim kitą istorijos pusę - bandymai pabėgti nuo savęs. Labirintiniai pelytės lakstymai, nieko daugiau.
Bet aš vėl grįšiu vėlai ir praleisiu dar vieną parą be rimtos veido išraiškos, ir, mažai trūko, būčiau išplaukusi žvejoti stintų, vien dėl tos priežasties.
Aš jus visus labai myliu, nes Kalėdos.
Tuoj viskas kvepės imbierais ir gvazdikėliais, o pirmosios dovanėles jau pakuoju, ir tas jaudinantis dovanų popieriaus garsas, širdis sekundei suspurda, kaip gera dovanoti. Ne, nežinau, ko pati noriu, koks skirtumas, man nerūpi, viskas bus gerai, nes svarbiausia dovanos dalis - tas garsas, ir viskas tada tobulai nuostabu, gali būti trečias tų metų kalendorius, arba Jacobs kava, kurios negeriu, tą sekundę viskas yra magiškai puiku.
Dar vakar su drauge juokėmės, kad nuo manęs užsidega akropoliai, dingsta elektra ir ofise išmuša saugiklius, ir dėl manęs vakar gatvėje susistumdė du visiškai nepažįstami vyrai. Bet čia visai kita istorija.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą