2013-12-03

Trys - keturi, pradedam.

Pasiilgau savo dienoraščio. Deja tik, kad dar nelabai žinau, kaip rašyti, ir, svarbiausia, ko nerašyti. Gal šiek tiek užtruks kol vėl atrasiu savo balsą, bet mėginam.
Šiąnakt aš nemiegu, nežinau kodėl, viskas yra pakankamai gerai. Nors visada nemiga - pirmas signalas, bet aš įsitikinusi, kad viskas geryn, o ne atvirkščiai.
Nors lovoje su naktiniais, bet sunkaus aromato kvepalų debesy, o dar apsupta smilkstančių rožių ir cinamono kvapų žvakių, beveik svaigsta galva, bet šiąnakt man taip reikia. Skaitau knygą, kurią reikia perskaityti, nes negražu žmogui tiek laiko neatiduoti. O knyga tragiškai bloga, labai labai, bet su tais saldžiais žvakių aromatais pats tas.
Paskutiniu metu daugiau veikiu, išeinu paryčiais, grįžtu beveik nepadoriai vėlai. Tikrai taip daug paprasčiau gyventi, jūs teisūs, ne vienas tą įrodinėjote ir žodžiais, ir savo pavyzdžiu.
 Bet labiausiai mane veža žmonės, nes šiuo metu jų labai daug aplinkui, ir jie visi tokie skirtingi, kad kiekvieną norisi nusirašyti ir pasivogti viską, kas man kada nors pravers. Nuomones, požiūrius, žvilgsnius ir nuotaiką, ne palyginimus ir ne patarimus. Nekenčiu patarimų. Jei norite, sakykite, kad viskas bus gerai, bet nepatarinėkite man, sakykite,bijau ką nors ir patarti, nes aš visada taip sakau. Tokia atsakomybė baisi ir ne kiekvienam.
Šiuo įrašu iš karto neriu į Kalėdas, magišką laiką, drįsiu pasakyti, dėl kurio jaučiu, kad apskritai pasaulis geba būti gražus, o kartu labai nustebau, kad nerašiau jau beveik metus...
Matyt taip reikėjo.
Knyga tikrai labai bloga. Niekada nesakykite man "O skaitei ....? Man labai patiko". Brrr. Geriau jau tada pažiūrėkit normalų pornografinį filmą.

1 komentaras:

  1. jei neperskaitysi knygos iki galo ir norėsis atiduoti, pasakyk - atsiųsiu el. knygos variantą ;)

    AtsakytiPanaikinti