2015-12-24

Kalėdinis įrašas 2015.

Darbai, darbai, darbai, bėgimas, terminai, renginiai, reikalai , BUM - Kūčios. Toks jausmas, kad šiemet šventės atsėlino kažkaip iš pasalų. Bet o ką joms, aš irgi nesiskundžiu. Vakar susirašiau į sąrašą ant desktop'o Kūčių dienos darbus (koks išvis malonumas yra turėti laiko tokį sąrašą susidaryti, nors ir kartą metuose), čia mano asmeninė tradicija. Ką turiu nuveikti iki važiuojant prie mišrainių ir kūčiukų. Tame sąraše ir Čikos maudymas, ir manikiūras, ir el. sveikinimų siuntinėjimas, ir - būtinai - kuris nors super kalėdiškas, šimtą kartų matytas, bet kažkodėl vis dar vežantis filmas, ir vonia pilna putų, ir - vienas svarbiausių - kalėdinis įrašas į Nekalbadienį. Galvojau, neįsivaizduoju ką aš jiems parašysiu šiemet, bet atsisėdau su taure putojančio ir Čika ant kelių, ir va - nejučia turim vieną pastraipą.
Žinau, kad yra skaitančių mano dienoraštį, kurie tikisi, kad viename įraše parašysiu ką nors konkretesnio apie savo asmeninį gyvenimą, bet aš neparašysiu. Parašysiu vėl miglotai ir nekonkrečiai - praėję metai buvo nuostabūs. Ar matėt filmą Holiday (2006 m.) su Jude Law ir Drew Barrymore? Ten yra vieta, kur Drew užtrenkia duris savo ilgamečiam galvos skausmui ir iš tos laimės ima spiegti, nes nustūmė tokį akmenį sau nuo pečių. Pasakysiu, kad kelintą kartą tą filmą žiūrėdama, šiemet ją pirmą kartą iš tiesų supratau.
Kai aš uždariau tas duris, man pradėjo suktis galva, ir aš jai leidau suktis - seniai buvau to nusipelniusi, ir apskritai, mano nuomone - kiekviena moteris to yra nusipelniusi - vieną kartą pagaliau iš tiesų pasileisti plaukus, ir pradėti imti iš gyvenimo viską, ko tik užsigeidi - naujus iššūkius, žavingus vyrus, pavojingus sprendimus, šampano purslus ir įžūlius poelgius. 
Ir aš tikrai nesakau, kad kas nors apskritai yra lengva, vakar net  darbą baigiau ašaromis - nes tiek visko prisikaupė, kad leidimas sau prieš šventes išjungti darbinę programą paskutinėmis darbo dienos minutėmis atrišo visą įtampą, susikaupimą, nerimą ir stresą, kurį išliejau mylimam žmogui ant peties... Bet ir vėl - kokia tai yra žmogiška laimė.
Jo, aš vis dėlto esu laiminga šiemet per Kūčias. Ir baigiu įrašą, kol nepradėjau perdėtai seilėtis ir graudintis. Šiandien yra nuostabiausia diena metuose, o mama paskambino, kad eik, išdarinėk silkę. Tai tam kartui tiek, SU ŠVENTĖM, bučiuoju, Ieva.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą