2016-02-24

Koncentruotas įrašas

Būna akimirkų, pavyzdžiui, darbe - stresą gali pjaustyti peiliu - pasidarai toks nestipriai lazeriu šaudantis iš akių aparačiukas, bet visvien susikoncentruoji ir dirbi dirbi dirbi dirbi.
Koncentracija (neuropsichologijoje - dėmesio sutelkimas) yra įstabus dalykas, kiek jinai gali daug. Gerai būtų, jei įsijungtum ir išjungtum kada reikia. Switch on, switch off. Bet aš šiandien vėl negaliu - per balsus, triukšmą ir savo pačios juoką vistiek susikoncentravusi jaučiuosi į vieną figūrą, aš juk orientuota. Taip pripratau, kad kai savęs klausiu, niekad neatsakau, kad nusibodo.
O jei reikės, išsidraskysim vidaus organus, nebūtinai juk konkrečiai širdį- ir susiklijuosim atgal - ne maži vaikai, kad galvotumėm apie tokias smulkmenas.
Dar norėjau pasakyti apie sekundes kažką. Taip - kiek sekundžių yra ta riba, kur labai gerai užsilaiko žvilgsnis - iškalbingai taip, ir kur iki kulnų trenkia elektra?
Va dėl tų sekundžių kryžiaus kelią nueičiau iš naujo - tikrai yra konkretus jų skaičius - ir kaip visada po to jaučiuosi išklausiusi pamokslą apie gyvenimą, Kaliavalos storumo epą perskaičiusi, piligriminėj kelionėj pabuvusi. Žinau, kad labai norėtum apsimesti, kad aš esu mokslinis eksperimentas, bet o kam tie apibrėžimai?
Ir taip, aš šiandien švelniai stumdausi tam, kad nustotum galvoti tuojau pat, nesveika visą laiką koncentruoti mintis.
Pamatysi, kaip viskas bus gerai, viską aš dar išmoksiu, o dabar padaryk man kavos.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą