2016-08-15

Vasara neamžina, bet viskas gerai.

Labas, susiraičiau lovoje su puodeliu kavos. Noriu, ne, jaučiu, kad jau reikia parašyti. Laikas taip greitai bėga, o aš taip seniai rašiau. Šiandien vėl bus punktuotas įrašas. Maži fragmentai iš to, kuo šiuo metu gyvenu.
  • Nusideginau ranką. Jeigu trumpai - nors skamba pritrenkiančiai smagiai - po turiningos ir visiškai nemiegotos nakties grįžus namo, aišku, pirmiausia dariausi kavą. Susipyliau visą verdantį vandenį ant plaštakos, iškenčiau pragaro skausmus, ir po kelių dienų striptizo šokėjas (ne mergvakaris, nesijaudinkit) mane mėtydamas (!) matyt kažkaip nepatogiai tą ranką užkabino, bei nepastebimai nuplėšė visą nudegusią odą nuo plaštakos. Atviros žaizdos yra ne per labiausiai patrauklus vaizdelis, žinokite. Praėjo dar viena savaitė, aš atgavau ranką. Iki tol arba kraupinau žmones savo besilupančia raudona ranka, arba susitikimuose dėdavausi tokį didžiulį baltą pleistrą, savaime atrodantį pakankamai šiurpiai. Bet viskas ok -  juk gyvenime nutinka įvairiausių dalykų. Vis dėlto iš to išmokau, koks tas mūsų grožis trapus ir laikinas, kaip normali ir simpatiška ranka kuriam laikui gali tapti visiška pabaisa.
  • Čia trumpai įterpsiu vieną mažą akimirką: kai dviese įgriūnam į taxi, abu linksmi ir taksistas jau mūsų geriausias draugas, ir aš atsiduriu gale, o tu  prieky, ir kažkuriuo momentu randi minutę, sekundę, kai niekas nepastebi, per sėdynės apačią, nepertraukiant pokalbio, pasiekti mano ranką trumpam ir suspausti - tu dažnai taip darai -  taxi ar su draugais -  aš visada sužinau, kad mes ten kartu. Norėjau pasakyti, geriausi draugai.
  • Vasara. Siaubas kažkoks, vasara jau baigiasi? Kažkokia nesąmonė, pirma reakcija. Juk kątik baigiau savo įtempčiausią laikotarpį - nebereikia sėdėti darbe iki išnaktų ir savaitgaliais, bent kuriam laikui, ir maniau prasidės ilga ilga vasara, ką čia reikės veikti.  Cha - cha - cha. Pralėkė, praskriejo. Tik kad, viskas gerai, tikriausiai. Ne ką mažiau pamišus šita vasara, su nučiuožusiais stogais, nuostabiais žmonėmis - dievinu Jus visus - su nerealiais draugais, su naujais žaviais pažįstamais, su kolektyvu, su poilsiu nuo visko pas mamą sode, priruošusią šaltibarščių, su savo demonais, kurie naktimis išlenda kartais pasiautėti, su JŪRA, su maudynėmis, su numintais iki nuospaudų kulnais, su normaliu įdegiu, su grįžimais ryte namo, ir kartais net pėsčiomis, su sujauktais patalais visą dieną, su meilės romanais iš bibliotekos (perskaičiau nepilnai vieną, bet užskaitom), su šokiais, su baseine sugadintais bateliais, su pasisėdėjimais ant autostrados prie autobuso, su pirtim, su striptizo šokėjais, su poetais ir su - dėmesio - reperiais, su dekučiais ant žolės ir moteriškais pasiplepėjimais, su pamirštais ir ant veido įdegusiais akiniais, su vyšniniais ir kokosiniais kaljanais, su traumomis, (bet galėjo būti blogiau), su juokingomis situacijomis kaip iš filmų, su kabėjimais ant ragelio su draugais valandų valandas,  su daug juoko, su paryčiais ištiesta jo ranka - neišeik dar... - su komplimentais, su liaupsėmis, su naktiniais barais, su vsisiškai kvankštelėjusia muzika, su karaoke vakarėliais, su lengvais merginų pasiplepėjimais senamiestyje prie šampano, su židinio traškesiu šaltais vakarais, su miesto pasveikinimu atsistojus ryte ant palangės vienais naktiniais, su mėsa, iškritusia iš kepsninės, su mėsa neišktritusia iš kepsninės, su prisivalgiusia smėlio Čikita... Bet o žinot ką? Vasara dar nesibaigia. Aš dar noriu pailsėti, ir nuveikti, ir dar ne visus draugus pamačiau, ir dar ne apie viską spėjom... Bet spėsim. Po vasaros niekas nesibaigia, po vasaros prasideda ruduo, o ką jis mums, nebent obuolių pyragą. Myliu vasaras, o bučiuoju Jus. Ieva.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą