2016-12-23

Kalėdinis įrašas 2016: Kodėl aš kartais slepiu savo laimes arba "Tikrą draugą prie taurės pažinsi"

Rašau šį tradicinį kalėdinį įrašą, Michael Buble man dainuoja, o aš prisipažinsiu - šiandien jaučiuosi laiminga.
Išdrįsiu pasakyti, kad kartais taip jaučiuosi.
Sako, sunku surasti artimą, kuris padės nelaimėje, kuris užjaus, kuris paguos. Ką jūs sakot! O aš pasakyčiau, kad tai vis dėlto daug lengviau, nei rasti tą žmogų, kuris už jus nuoširdžiai pasidžiaugs, pakels taurę už jūsų sėkmę, kuris supras, kuris nekiš smaluoto šaukšto į jūsų medaus statinę.
Aš žinau, kad mano laimės kažkam kartais gali atrodyti kvailos, aš žinau, kad mano laimės dažnai nelabai racionalios, aš žinau, aš viską žinau...
Ir jei jūs tokie kaip aš, neleiskite atimti jūsų laimių - mažų, didelių, storų, spalvotų, visokių. Neleiskit, aš nežinau kodėl, bet panašu, kad aplink mus visada yra žmonių, kurie nenori arba negali žinoti apie jūsų laimę. Pasidžiaugsit, o jie rytoj sugalvos ir sudėlios tokį sakinį, kuris trenks ten giliai giliai į paširdžius. Jie manys, kad išradingai parodė jums, jog nėra čia ko jums džiaugtis, jie didžiuosis, kad rado progą parodyti jūsų vietą, jie išras kokias nors dar vienas varžybas, apie kurias jūs nieko nežinosite, bet jie jose su jumis rungtyniaus.
Aš nesu geriausia, gražiausia, protingiausia iš visų, ir nematau čia jokios tragedijos. Aš tik noriu būti geriausias savęs variantas. Aš su niekuo nerungtyniauju, aš noriu, kad žmonės aplinkui mane būtų laimingi, nes tik laimingi žmonės nelaiko pykčio, nuoskaudos ir pagiežos.
Ir kaip, pavyzdžiui, Tu moki padaryti mane nugalėtoja. Labai paprastai, tiesiog, nes tu esi vienintelis komisijoje, ir tu esi viena žaviausių mano laimių.
Aš, jeigu man pasiseka,mokausi sukąsti dantis, nepasakyti "o aš tai..." kitam, kuriam kada nors pasisekė mažiau.
Ačiū tiems, kurie matė mane žaibuojančią ir sakė viską suprantam, kai svaidžiau ant stalo popierius ir telefonus, ačiū tiems, kurie pasidžiaugė už mane, ačiū Tau, kad radai laiko išlipti iš išprotėjusio švenčių maratono su manim Kūčių išvakarėse. Man labai reikėjo, ačiū, kad tai žinojai.
Linkiu kitiems metams jums visiems bent po dar vieną tikrą draugą, kuris mokėtų ne tik jūsų gailėtis, bet ir džiaugtis, nes jei tokių nerasit, geriau pradėkit dienoraštį. Linkiu daug laimių ir pilnatvės jausmo, kuri kiekvienam skirtinga.
Ačiū tiems, dėl kurių aš šiandien tokios šventiškai pakilios nuotaikos, ačiū ir tiems, kurie dar pabūnat čia su manimi.
Myliu, bučiuoju, baigiu įrašą ir vėl įsijungiu Michael Bublé. Kalėdos!
Ieva.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą