2016-12-03

Ačiū dievui, kad ne viskas gyvenime atsitinka taip, kaip turėtų.

Kiekvienas turime dalykų, nenusakomų, suprantamų tik pačiam sau. Jeigu galėčiau žodžiais nusakyti tą jausmą, ryto tylą už muzikos, už žingsnių aido, už  sniego girgždesio iš po melsvo žibinto šviesos... Aš tokia tikriausiai gimiau, aš kartais pagaunu save laimingą iki ašarų toje tyloj, vienatvėj ir šilumoj artėjančių namų, artėjančių žmonių, aš žinau, kad tame rūke negaliu ilgai klajoti,tik aš niekada nepamiršiu tų akimirkų, aš visada norėsiu ten išeiti, ir dabar, ir visada, greičiausiai, į rūką, į šaltą, stiklinį vakarą. Nusakyti gal ir sunku, bet bandyti nedraudžiama.
Beje, papasakosiu apie vieną neseną nutikimą - savaitės pabaigoje tvyro truputėlį chaotiškas skubėjimas, susierzinimas dėl sulūžusio danties, bandymas rasti vietą, kur mane išgelbėtų dar prieš savaitgalį - arba reikės leisti laiką su nuskausminamaisiais ir temperatūra iki pirmadienio, pasipiktinimas, kad kažkam dantį išrauna už 6 eurus, o man raus už milijoną, nes aš nesugebu susiplanuoti tokių dalykų laiku - o ir kam, jei žinai kad kažką reikia sutaisyti, tiesiog netaisai ir lauki, kol nebeprasižiosi ir nebegalėsi sukramtyti maisto, kažkaip tada atrodo natūraliai atsiranda motyvacija. Po darbų ir susitikimų paskubomis išgeri kokteilį prekybos centre, nes po visko vakarienei tikriausiai lauks dvi ibumetino. Nuleidus galvą ir visa tokia liūdna įeini į odontologijos kliniką, priešaky jau matai savo sugadintą penktadienio vakarą, o gal ir visą savaitgalį, tai ar kuris nors šypsotumėtės? ...
Tik jei kaip filme nusikeltume kokia valanda vėliau į tą pačią vietą - pamatytume, kad Ieva išeina iš klinikos ne vienu, o dviem ištrauktais dantim, susiūtom dantenom, pilna burna kraujuotų tamponų, ir springdama juoku. Tamponus galima išimti tik po pusvalandžio, bet aš privalau pasipasakoti, todėl mane sunku suprasti, bet tai tikrai ne nuskausminamieji ar linksminančios dujos - šita patirtis tiesiog buvo tikriausiai smagesnė nei kai kurie vakarai bare penktadienio naktį, aš prisiekiu. Prieš išeinant manęs paklausė - ar man patiko. Pakartosiu - išrovęs du dantis, dantistas paklausė ar man patiko, ir aš atsakiau, kad labai. Kas būtų galėjęs pamanyti!Tai štai, ką aš norėjau iš to nuotykio papasakoti jums - kartais net tie dalykai, kurie atrodo visiškai nedviprasmiški ir akivaizdūs, nulemti ir pasmerkti, susiklosto netikėtai.
Ne viskas gyvenime atsitinka taip, kaip turėtų, kartais iššūkius priimi ne tik dėl akivaizdžios ar numanomos naudos sau, kartais juos priimi dėl to, kad nežinai, kas nutiks. Gal tai bus pradžia istorijos, kuri pakeis tavo gyvenimą, gal tai bus pamoka, kuri praplės tavo akiratį, galbūt įvyks dar kas nors, ko nei tu, nei aš šiandien negalime numatyti. Nuostabu, argi ne?

O dar, prasideda Kalėdų mėnuo. Tikriausiai daugelis sukamės tokiam užimtumo rate, kad jei netreptelėtume koja, kad ne, stop, padedu popierius ir einu puošti eglutės, arba stop - rezervuoju bilietus į koncertą, į renginį, arba ne - nepasiduosiu - jokie išrauti dantys manęs nesustabdys ir aš važiuosiu pažiūrėti miesto kalėdų eglės, tai prabėgtų tas mėnuo, ir tiek laimės akimirkų pro šalį. Todėl visi sakom stop, stabadom laiką, pasileidžiam kalėdinės muzikos rinkinį, ir einam su šeima, draugais ar šunimis, pavyzdžiui,  kepti kalėdinių sausainių, o vakare žiūrim banalius kalėdinius filmus su karšto vyno puodeliais!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą