2017-06-04

30.

Kaip aš vėluoju su šiuo įrašu...
Man suėjo 30, ir aš jau didelė mergaitė. Visą savaitę švenčiau, net ir po savaitgalio šventės nesustojau, susitikimai keitė vienas kitą, gėlių puokštės tiesiogine prasme vos į glėbį tilpo, badė ir glostė tuo pačiu.
O mano gimtadienio savaitgalis...Mano gimtadienio savaitgalio oras buvo siųstas dievų, mano draugai buvo -  negaliu apsakyti, tuoj apsiverksiu, kaip aš juos MYLIU - nerealūs,  gėlės namie ir darbo vietoje nevysta iki šiandien, dovanos džiugina, ir rimtai yra fantastiškos, o ne padėtos į spintą dulkėti. Įspūdžiai vis dar sukasi mintyse kiekvieną vakarą prieš miegą. Didžiausias įspūdis - net ne tas nerealus oras, nuo kurio svaigau ir kalbėjau apie jį kas 10 min., pramogos, kokteiliai, pirtys, baseinas, dovanos, muzika, jūra, draugiški bučiniai ir tie, kur hm, ne tik draugiški bučiniai... ne - didžiausias įspūdis, kurį verta pasilikti amžinai - yra dėmesys ir gerumas, yra laikas, skirtas man, patraukus į šalį visa kita, nelaukiant sotaus ilgo stalo užsakytam kabake  prie namų, o išvažiavus šimtus km. pabūti kartu, nes prieš 30 metų gimiau aš, ir dar nenujaučiau, koks fainas bus mano gyvenimas. Ir juk didele dalim tik dėl tų žmonių, dėl jūsų visų. Buvau žiauriai laiminga jau tada, kai išgirsdavau žinok, kaip aš laukiu tavo gimtadienio... Ir viskas buvo taip, kaip norėjau. Aš nesigiriu, aš tik privalau pasakyti tai čia, nes tiek dar džiaugsmo širdy, kad vos telpa.
Visiem sakau, kad nežinau, kas ta 30-mečio depresija, ir siūlau receptą kaip jos išvengti - leisti sau gyvenime viską, ko užsimanai, suvokti, kad svarbiausias dalykas - investicija į save, o ne į kitą žmogų, neleisti sau bijoti iššūkių, imtis to, kas atrodo sunkiausiai įveikiama, nebijoti investuoti laiko ten, kur jis atsiperka. Mokėti dirbti, ir mokėti pasileisti plaukus. Išlaikyk šį balansą - būsi laimingas, paprasta kaip 2x2.
Šiuo metu mano gyvenime - didelių pokyčių metas, rankose laikau bilietą į sėkmę - naują darbą, kurį baigiu įsimylėti, todėl nėra ramu, nėra laiko užmigti ant laurų, nes velniškai baisu prarasti tokią galimybę. Žengtas žingsnis į naują pasaulį, naują gyvenimo kokybę, lieka nesusimauti, kad netektų paskui laukti kito šanso.
Kas bebūtų ateity, šiandien aš, rytais, eidama į dabą pro purslais besisvaidantį fontaną, prisimenu, koks įdomus yra gyvenimas, kokie mieli yra mano žmonės, pajuntu kaip iš laimės strykteli širdis, ir tai man reiškia, kad viskas gerai, o trisdešimt yra geriausias amžius pasaulyje!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą